Nors pastaraisiais metais daugėja užsieniečių prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje šeimų susijungimo pagrindu, Lietuva neturi jokių kovos su fiktyviomis santuokomis priemonių ir net neaišku, kas turi nustatyti fiktyvias santuokas, atkreipia dėmesį Migracijos departamentas prie VRM.
Pernai tokių asmenų prašymų buvo 2,5 tūkst., arba 42 proc. visų pateiktų prašymų, užpernai - 2,3 tūkst. Nemaža dalis - 1,18 tūkst., arba 19,8 proc. prašymų dėl leidimo laikinai apsigyventi Lietuvoje, pernai pateikta dėl ūkinės - komercinės ar kitokios teisėtos veiklos vykdymo.
Europos Sąjungos piliečiai pateikė 852 prašymus, o tai sudaro 14 proc. visų pateiktų prašymų. Daugiausia prašymų išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvoje - 22 proc. pateikė Rusijos, 13 proc. - Ukrainos, 10 proc. - Baltarusijos, 6 proc. - JAV, 5 proc. - Kinijos, po 4 proc. - Vokietijos ir Lenkijos piliečiai.
Įskaitant ir 2001 metų pabaigoje pateiktus prašymus, pernai užsieniečiams išduoti 5,9 tūkst. leidimų apsigyventi Lietuvoje, 116 sprendimų panaikinta. Daugiausia leidimų panaikinta užsienio piliečiams netekus leidimo dirbti, nutraukus mokslą, nutraukus santuoką, nebevykdant komercinės - ūkinės veiklos ir pan.
Migracijos departamentas akcentuoja ir išaugusį prašymų suteikti prieglobstį Lietuvoje skaičių - pernai gauta 546 tokie prašymai, iš jų 294 - suteikti pabėgėlio statusą. Didžiausią prašymų dalį, kaip ir ankstesniais metais, sudarė čečėnų tautybės asmenų prašymai (60 proc.).
Pernai buvo gauti 193 prašymai išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių. 77 proc. jų pateikė Rusijos piliečiai, 4 proc. Afganistano, 8 proc. - Somalio piliečiai ir asmenys be pilietybės. 7 proc. sudarė Irako, Pakistano, Šri Lankos, Izraelio, Armėnijos, Nigerijos, Kongo bei kitų šalių piliečių prašymai.
Specialistai konstatuoja, jog užsieniečių buvimą sunkiausia kontroliuoti, kai sudaromos fiktyvios santuokos su Lietuvos ar Lietuvoje gyvenančiais užsienio piliečiais, kai užsieniečiai siekia gauti išsilavinimą nelegaliai veikiančiose mokymosi įstaigose, kai jie steigia fiktyvias įmones ir imituoja jų veiklą, nemokėdami mokesčių valstybei ir pan.
ELTA
