• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos Komisija turėtų skirti 15 mln. eurų kovai su alergija, kuri šiuo metu kamuoja kas ketvirtą Europos Sąjungos (ES) gyventoją. Tačiau išdalinus pinigus 25 universitetams, kurie penkerius metus dalyvaus atitinkamame projekte, vienas universitetas per metus tegaus 100 tūkst. eurų, skelbia tinklalapis "European Voice".

REKLAMA
REKLAMA

Ketvirtadienį Briuselyje vykusioje konferencijoje ES tyrimų komisaras Filipas Buskenas (Philippe Busquin) sakė, kad alergijos tyrimai yra "Europos piliečiųprioritetas".

REKLAMA

Atsižvelgiant į užduoties mastą, vien norint sumokėti atlyginimus projekto dalyviams prireiks penkiskart didesnės už numatytą sumos. Vis dėlto mokslininkai suskubo pasveikinti lėšų skyrimą, teigdami, kad Europos Komisijos finansavimas yra didelį projektą galintis išjudinti katalizatorius.

REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkų teigimu, Briuselio lėšos leis sukurti europinę sistemą susitikimams, vaizdo konferencijoms ir bendro pobūdžio administravimui. Lėšų tikriesiems tyrimams tikimasi iš nacionalinių, regioninių ir verslo šaltinių.

Gento universiteto profesorius Paulis van Kauverbergas (Paul van Cauwenberge) sakė, kad daugeliu atvejų šios papildomos lėšos yra rastos, ir kad universitetai yra pasirengę jau "rytoj pradėti" tyrimus. Profesorius teigė, jog labai svarbu pritraukti jaunų mokslininkų, kurie "jau elgiasi kaip europiečiai ir yra mobilesni už savo vyresnius kolegas".

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tarptautinis mobilumas yra labai svarbus atsižvelgiant į atskirose šalyse skirtingą alerginių susirgimų lygį. Didžiojoje Britanijoje jis yra aukščiausias, tuo tarpu Italijoje ir Šveicarijoje tokių susirgimų yra gana nedaug. Vis dėlto Didžiojoje Britanijoje 1 mln. gyventojų tenka vienas kvalifikuotas alergologas, palyginti su 100 Vokietijoje.Visame pasaulyje vis labiau plinta alerginės kilmės ligos, tarp jų astma, šienligė ir egzema, tačiau jų priežastys ir gydymo būdai dažnai yra nežinomi.

REKLAMA

Pavyzdžiui, ketvirtadienio konferencijoje dalyvavę mokslininkai teigė, kad dabar gimstantys vaikai yra labiau linkę į alergiją nei gimusieji prieš 20 metų. Tačiau atrodo, kad šis bendras dėsningumas netinka dabar gimdymo amžiaus sulaukusioms moterims.

Be to, kol kas nepavyko išsiaiškinti santykinės svarbos, kurią turi aplinkos poveikis ir genetinė informacija. Ne kartą buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad alergija yra labiau būdinga išsivysčiusioms šalims, tačiau šis ryšys kol kas nepaaiškintas. Užsimenama apie kelias galimas priežastis, įskaitant taršą ir antibiotikų vartojimą. Taip pat teigiama, kad išsivysčiusių šalių gyventojai turi mažiau šeimos narių ir dirba steriliose patalpose, kuriose nėra daug žmonių. Paprastai geresne imunine sistema pasižymi vaikai, kurių aplinkoje yra daugiau bakterijų.

Pavyzdžiui, Miuncheno universiteto profesorius Ulrichas Vanas (Ulrich Wahn) sakė, kad peršalimo ligomis dažniau sirgę vaikai vėliau paprastai yra atsparesni alergijai. Tyrimai taip rodo, kad alergija yra mažiau paplitusi tarp kaime užaugusių ir nepasterizuotą pieną gėrusių vaikų.

ELTA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų