Nors ekonominės plėtros lygis turtingiausiose Europos Sąjungos šalyse ir ES valstybėse kandidatėse yra skirtingas, mokesčių našta Latvijoje ir keliose kitose valstybėse kandidatėse yra tokia pat didelė, kaip ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Belgijoje - ES valstybėse narėse su didžiausia mokesčių našta.
Šios ir kitos išvados pateiktos naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje apie valstybių kandidačių įdarbinimo politikos per pastaruosius dvejus metus tyrimą.
Europos Komisijos tyrimo duomenimis, darbdaviai Latvijoje savo darbuotojams turi mokėti vidutiniškai 50 proc. pajamų. Vengrijoje šis skaičius sudaro 52, o Estijoje - 42 proc. Belgijoje darbdaviai sumoka 56 proc. savo pajamų, Švedijoje - 50, o Airijoje - 29 procentus.
Komisijos nuomone, mokesčių ir socialinės rūpybos sistemos reforma yra sudėtingas procesas, kurį sunku įgyvendinti, jei esama problemų su šalies biudžetu. Tačiau Europos Komisija įsitikinusi, jog darbdaviams tenkančios mokestinės naštos palengvinimas yra būtina sąlyga, siekiant kurti daugiau naujų darbo vietų.
Bendra situacija ES valstybių kandidačių darbo rinkoje ir įdarbinimo politika per kelerius pastaruosius metus labai pagerėjo - pasak komisijos, šios valstybės mokosi iš ES patirties ir artėja bendros Europos įdarbinimo strategijos link.
Tačiau, kaip pažymi komisija, kai kurios valstybės kandidatės vis dar pernelyg priklauso nuo tradicinės žemdirbystės ir pramonės sektorių, tuo tarpu darbuotojų šiuolaikinėse pramonės šakose ir paslaugų sektoriuose skaičius vis dar yra mažesnis už ES vidurkį. Valstybių kandidačių perėjimui prie šiuolaikinės pramonės taip pat kliudo pasyvi mokymo ir švietimo politika.
Europos Komisijos nuomone, Lietuva ir Latvija jau nuėjo pusę kelio, restruktūrizuodamos savo žemės ūkio sektorius, tačiau įdarbinimo apimtys žemės ūkio sektoriuje šiose šalyse vis dar yra pakankamai didelės - 2001 metais žemės ūkyje dirbo 15 proc. visų darbuotojų, o ES šis rodiklis sudaro 4,2 proc. Darbuotojų skaičius paslaugų sektoriuje auga ir Baltijos šalyse yra pakankamai aukštas. Prieš dvejus metus šis rodiklis Latvijoje sudarė 59,6 proc., tačiau šis skaičius vis dar yra gerokai žemesnis už ES vidurkį, kuris sudaro 67,2 procento.
LETA-ELTA
