Europos šalių vyriausybės, tuščiomis kišenėmis beviltiškai bandančios užpildyti biudžeto skyles, gavo 13 milijardų vertės buvusių euro zonos nacionalinių pinigų palikimą. Pinigai vis dar kažkur egzistuoja, praneša laikraštis "Financial Times".
Kai praėjusių metų pradžioje buvo įvestos euro monetos ir banknotai, nacionaliniai pinigai buvo išimti iš apyvartos.
Tačiau tinklapis "centralbanknet.com" apskaičiavo, kad vis dar yra 13,094 milijardų vertės Vokietijos markių, Prancūzijos frankų, Italijos lirų ir kitų pinigų, kurie liko neiškeisti. Jie laikomi po čiužiniais, kaip suvenyrai arba yra pamiršti europiečių "kojinėse".
Valstybinė valdžia tikriausiai niekada daugiau nebepamatys tų pinigų. Dauguma jų, ypač Vokietijos markė, kadaise buvusi labai populiari neoficiali valiuta Rytų Europoje ir Turkijoje, dabar greičiausiai atsidūrė "nešvariose rankose". Šitie asmenys tikriausiai nepasirodys centriniuose bankuose su lagaminais, pilnais nebenaudojamų banknotų.
"Įdomiausia yra tai, kad nežinia, kas turi grynuosius pinigus", - teigė "centralbanknet" tinklapio atstovas Nickas Carveris (Nikas Karveris). - Tačiau sunku patikėti, kad žmonės juos visus laiko prisiminimui".
Banknotai yra centrinių bankų įsipareigojimai. Jei šie įsipareigojimai niekada nebus įvykdyti, tai nacionalinius pinigus bus galima laikyti centrinio banko pelnu, kuris gali būti perduotas mokesčių mokėtojams.
Airija ir Italija kol kas elgėsi agresyviausiai tokius pelnus "rezervuodamos" vyriausybių sąskaitose. Airija padarė prielaidą, kad keturi penktadaliai trūkstamų Airijos svarų nebus grąžinti, ir pervedė 234 mln. eurų. Italija paėmė 605 mln. eurų - maždaug du trečdalius prognozuojamo pelno.
Tačiau valstybė, kuri gali gauti didžiausią pelną, kol kas nesiėmė jokių priemonių. Vokietija vis dar turi 4,8 mlrd. vertės markių apyvartoje, tačiau šalies bankas "Bundesbank" neplanuoja jų skaičiuoti kaip pelno.
ELTA
