Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Rašant apie "daškinių" bylą, kai už verslininko Saido Zuoko ir jo žmonos Daivos pagrobimą buvo nuteisti Edmundas Bilinskas, Remigijus Bartašius ir Remigijus Bendikas, minėjome ir Seimo nario Kęstučio Kuzmicko pavardę. Pasirodo, nuteistieji pagrobę verslininką prievartavo, kad šis pasirašytų Seimo narį K. Kuzmicką ir viešosios įstaigos "Socius Sanus" vadovą Edvardą Leonavičių kompromituojančius dokumentus. Interviu su E. Leonavičiumi spausdinome "Akistatos" 26-ajame numeryje. Šį kastą Seimo nario K. Kuzmicko paklausėme, kas jam žinoma apie šią bylą.
- Kad buvo pagrobtas toks verslininkas, sužinojau iš žiniasklaidos - būnant Briuselyje man paskambino vienas žurnalistas, tačiau jam paaiškinti, kas vyksta, negalėjau. Laikas bėgo, joks straipsnis taip ir nepasirodė, todėl pamaniau, jog kažkas, galbūt tiktai prisistatęs žurnalistu iš "Lietuvos ryto", paleido eilinę "antį". Vis dėlto po kurio laiko apie šį pagrobimą perskaičiau laikraščiuose. Iškart kreipiausi į policijos komisariatą ir sužinojau, jog iš tiesų yra iškelta tokia baudžiamoji byla, pagrobimo faktas lyg ir užfiksuotas "Maxima" prekybos centro vaizdo kamerų, surinkti verslininko parodymai apie tai, kad jis buvo verčiamas įrašyti į kasetę kažkokį "kompromatą" mano atžvilgiu, tačiau nei tos kasetės, nei kokių nors kitų konkretesnių įrodymų nebuvo rasta. Jokių kontaktų nė su vienu iš pagrobėjų (atrodo, ten buvo "daškinių" žmonės), neturėjau. Ir tik visai neseniai sužinojau, jog šią bylą Kauno apygardos teismas jau išnagrinėjo ir paskelbė nuosprendį.
- Ar iki to įvykio nejautėte kokio nors spaudimo, niekas nieko nereikalavo, negrasino?
- 2001 metų pavasarį mano žmoną, važiavusią iš Vilniaus į Kauną, bandė nustumti nuo kelio... Po to jai buvo paskambinta į mobilųjį telefoną ir pasakyta: "Saugokis, jei tavo vyras nebaigs savo darbų". Konkrečiai kokių - nenurodė. Taip pat buvo užsiminta, jog jiems žinoma, kokį darželį lanko mūsų dukra. Tokios žinios į žiniasklaidą nepateko, niekam apie jas oficialiai nepranešėme. Aš tiktai informavau Seimo pirmininką ir generalinį komisarą. Jau tuomet kilo įtarimų, jog kažkas patenka į Seimo viešbutį, kur aš gyvenau, tačiau Generalinės prokuratūros pareigūnai tokių pėdsakų neaptiko. Na, o mes su žmona niekam nieko nesakę išvežėm dukrą į Šiaulius pas senelius. Po to, praėjus gal porai savaičių, kažkas įėjo (na, gal tiksliau - įsibrovė) į mūsų butą Kaune, pavogė katiną ir dar 1 000 litų bei žmonos žiedą. Daugiau nieko nepalietė. Po kurio laiko žmona sulaukė skambučio. Kažkas pranešė, jog kaip nutiko katinui, taip bus ir dukrai... Man niekas neskambino. Gal tokie išpuoliai būtų tęsęsi, tačiau viešumon iškilę faktai grasintojus privertė sustoti. Vėliau dukros darželio direktorė mums pranešė pastebėjusi prie pastato besisukiojančius arba ilgesniam laikui sustojančius prabangius automobilius. Direktorė, net nežinodama, kodėl, užsirašė numerius. Apklausti policijoje tie žmonės nieko nesugebėjo paaiškinti, bandė tikinti laukę panelių ir t. t. Paaiškėjo, jog būtent jie siejami su "daškiniais" (tai patvirtino pareigūnai). Manau, jog kuomet vyrukai pamatė, kad yra žinomi, tolesnių žingsnių nežengė...
- Tačiau tikriausiai nebuvote visiškai abejingas ir bandėte ieškoti priežasčių, dėl ko visa tai vyksta...
- Bandžiau visa tai "suvedinėti"... Kaip Seimo Sveikatos komiteto reikalų pirmininkas turėjau daug reikalų ir su farmacinėmis kompanijomis, ir su ligonių kasomis, buvo iškilusios problemos dėl medikamentų, todėl stengėmės konkrečiai "prispausti" farmacininkus. Tačiau po kurio laiko "išlindo" visai kiti dalykai - policija mano sukurtą versiją paneigė. Kartą pas mane (tuo metu buvau Kauno miesto tarybos narys ir Sveikatos komiteto pirmininkas) atėjo vienos kompanijos atstovai ir pareiškė, jog ir Šiauliuose, ir Vilniuje, ir Kaune nori statyti privačius šeimos gydytojų kabinetus su vaistinėmis. Jie buvo net pateikę projektus (tokie stikliniai kioskeliai, kurių vienoje pusėje dirba gydytojas, kitoje įsikuria vaistinė). Tai labai geras biznis vaistais. Pagalvokite, toks kabinetas (o tiksliau - gydytojas), prie kurio "prisirašo" žmonės, iš ligonių kasų už kiekvieną pacientą gauna maždaug po 6 litus per mėnesį. Per metus - jau daugiau nei po 70 litų už žmogų... Tai didžiuliai pinigai. Čia gali būti prisirašę ir studentai, kurie galbūt pas tą gydytoją niekada neapsilankys, ar kiti retai sergantys žmonės... Antras dalykas - ligoniui išrašoma vaistų, kurių jis iškart nusiperka prie to kabineto įkurtoje vaistinėje... Net buvo padaryti detalieji planai, surasti sklypai (tokia firma "Kauno planas" jiems buvo suradusi žemės net centre, Senamiestyje). Štai iki kokio lygio viskas buvo padaryta... Aš jiems atsakiau, kad taip pirmiausia yra iškraipoma rinka... Sutinku, jog kaime tokius planus buvo galima įgyvendinti, tačiau mieste - ne. Tai reikštų: vieni ateina, visą rinką "nusišluoja", ir viskas. Tuo pokalbis ir baigėsi. Kuomet išrinko į Seimą, neilgai trukus mane pasikvietė Savivaldos komiteto pirmininkas ir pareiškė, jog šitas projektas vėl "stumiamas". Atvažiavau į Kauną, susitikau su žmonėmis ir paaiškinau, jog taip negalima... Ir vėliau gavau duomenų, kad toji kompanija buvo susijusi būtent su "daškiniais" ir jų pinigais. Tai buvo 2000-aisiais. Todėl ir manau, kad tie dalykai siejosi...
- Gal galite paaiškinti, kokie ryšiai buvo tarp jūsų ir pagrobtojo verslininko S. Zoko bei jo žmonos?
- Jokių... Man labai keista, kad po pagrobimo tas verslininkas kreipėsi ne į policiją, bet į E. Leonavičių.
- O ar jūs bent žinote to "kompromato" turinį?
- Taip... Kad aš tiekdavau E. Leonavičiui rohipnolio tablečių, kurios buvo vežamos į Skandinaviją. rohipnolis yra psichotropinis vaistas, bet jis, pavyzdžiui, pas mus naudojamas kaip antidepresantas. Matyt, sumaišius šį medikamentą su alkoholiu, galima jausti kokį nors poveikį...
Aš negaliu teigti, bet galvoju, ar negalėjo būti taip, kad norėta tokiu būdu pakenkti E. Leonavičiui kaip verslo partneriui, nes jis kadaise man buvo minėjęs, jog norėjo įsteigti kažkokį klubą Klaipėdoje kaip bendrasavininkis su minėtuoju S. Zoku. Ar čia nėra ryšio?.. Ir jeigu "daktarai", kaip anksčiau pasakodavo E. Leonavičius, jį šantažuoja, tai ar negalėjo būti paprasta schema - pagrobė pastarojo "kompanionus" (E. Leonavičius turi apsaugą ir jo taip paprastai "nepaimsi") ir iš jų kaip iš bendrasavininkių prievartavo pinigus, reikalavo pasirašyti skolos lapelius... Tad, manau, iš tiesų buvo taikyta į E. Leonavičių, o kodėl mano pavardė "įkišta" - nežinau.
- Dėkoju už pokalbį ir linkiu išvengti panašių "kompromatų".
Kalbėjosi Ramutė PEČELIŪNIENĖ
