Šalys, nesutinkančios perduoti daugiau įgaliojimų Europos Sąjungai (ES), laimėjo pergalę kovoje dėl būsimosios Europos Konstitucijos, nesutikdamos įvesti daugumos balsavimo užsienio ir saugumo politikos reikaluose.
Naujausiame Konstitucijos projekte sugrąžinti atskirų valstybių veto, kuriais bus galima atmesti Europos Komisijos ir būsimo ES užsienio reikalų ministro siūlymus. Ankstesniame variante ES vyriausybės būtų galėjusios balsų dauguma priimti tokius pasiūlymus, išskyrus ypatingus atvejus, kurie būtų kenkę jų nacionaliniams interesams.
Didžioji Britanija, Prancūzija iš Švedija labiausiai priešinosi nacionalinio veto susilpninimui užsienio reikaluose, kurie tradiciškai laikomi valstybės suverenumo apraiška. Komisija, kurią remia labiau integruotis linkusios šalys, įskaitant Vokietiją, teigė, kad sprendimų priėmimo procesas taps pernelyg griozdiškas, kai Sąjungoje bus 25 narės.
Naujojoje Konstitucijos projekto redakcijoje taip pat numatyta sukurti ES užsienio reikalų ministro pareigybę. Ministras dirbs drauge su Europos Komisija ir turės prieigą prie jos finansinių išteklių bei bus ataskaitingas nacionalinėms vyriausybėms. Konstitucijoje taip pat neteko galios siūlymai sukurti ES diplomatinę tarnybą.
105 narių Konventas naująjį Konstitucijos projektą svarstys penktadienį ir šeštadienį. Tikimasi, kad forumas dėl ES ateities suspės parengti dokumentą iki birželio 20-21 dienomis Graikijoje įvyksiančio ES vadovų viršūnių susitikimo.
Reuters-ELTA
