Visuomenės sveikatos centrų specialistai įspėja gyventojus, kad rugsėjį prasideda antrasis erkių aktyvumo laikotarpis. Pagrindinė priešė - europinė miškų erkė: bjaurybė sulig smeigtuko galvute, kuri prisisiurbusi kraujo išpamsta iki pupelės dydžio. Rudenį erkės aktyviai ieško maisto - žmogaus ar gyvūno kraujo, todėl grybaujant, riešutaujant, nuimant derlių ir tiesiog poilsiaujant reikėtų nepamiršti apie žolėse tykantį pavojų. Erkės ieško grobio iki vėlyvo rudens - kol šalna pakanda žolę, o vidutinė temperatūra išsilaiko iki 7 laipsnių šilumos. Rugsėjį, palyginti su liepos ar birželio mėnesiais, erkiniu encefalitu sergama beveik 3 kartus dažniau, o Laimo liga - apie 1,5 karto dažniau. Nuo 1990 iki 2006 metų sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje išaugo 60 kartų. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, per 2007 metų pirmąjį pusmetį Laimo liga visoje Lietuvoje sirgo 375, o erkiniu encefalitu - 44 žmonės. 2006 metų tuo pačiu laikotarpiu Laimo liga susirgusių asmenų registruota 176, erkiniu encefalitu - 20.
Erkės yra smulkūs, dažniausiai mikroskopinio dydžio (iki 5 mm) voragyviai. Šiemet erkės kaip niekad aktyvios - jų galima aptikti ne tik miške, bet ir kolektyviniuose soduose, miesto parkuose ir skveruose, stadionuose, kapinių teritorijose, paplūdimių žaliosiose zonose ir net miesto mikrorajonų želdinių žaliosiose plotuose. Dažniausiai įkanda ne subrendusios erkės, kurios įsikabina į kūną ir laikosi, bet vadinamosios nimfos - erkės jauniklės. Nimfa įkanda ir nukrenta, nes neturi čiulptukų ir neįsisiurbia. Tačiau jai pakanka laiko įšvirkšti net 4 ligų virusus: erkinio encefalito, Laimo ligos, erlichiozės, babeziozės.
Erkinis encefalitas
Erkiniu encefalitu užsikrėsti galima visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau didesnis pavojus yra šiaurės ir vidurio Lietuvoje. Inkubacinis periodas nuo erkės įsisiurbimo iki ligos pradžios trunka dažniausiai 7 - 14 dienų, tačiau gali būti ir trumpesnis ar ilgesnis. Praėjus šiam laikui, pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, raumenis. Po kelių dienų šie simptomai išnyksta. Žmogus gerai jaučiasi 2-7 dienas. Po to vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų dangalų sudirginimo požymių. Tai vadinama dvibangiu karščiavimu. Tolesni simptomai priklauso nuo ligos sunkumo. Gali būti pusiausvyros, sąmonės sutrikimų, paralyžius ir kt.
Kuo vyresnis žmogus suserga, tuo sunkesnė ligos eiga. Vaikai iki 16 metų sudaro apie 18 procentų, 40 metų ir vyresni - apie 60 procentų sergančiųjų. Tik 30 procentų susirgusiųjų iš ligoninės išvyksta visiškai pasveikę. Kiti 30 procentų pasveiksta per 1 - 3 metus. Maždaug trečdaliui žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, išlieka šie psichoneurologiniai simptomai: galvos skausmas, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, elgesio pokyčiai. Erkinis encefalitas labai pavojingas, nes antibiotikai neveikia ir taikomas tik simptominis gydymas. Ligos pasekmės - peties paralyžius: žmogus nenulaiko galvos, rankų, kamuoja nemiga, dėmesio sutrikimai, stiprūs galvos skausmai ir kt. Tokie simptomai gali trukti ilgiau ar trumpiau, jie blogina gyvenimo kokybę, žmogus jaučiasi nevisavertis. Iki 1 proc. susirgusiųjų liga gali būti mirtina.
Erkės įsisiurbimą nurodo 60-90 procentų ligonių, o likusieji erkės nepastebi. Pagrindinė apsaugos priemonė nuo erkinio encefalito - vakcinavimas. Pirmaisiais metais suleidžiamos dvi vakcinos dozės 1 - 3 mėnesių intervalu. Antraisiais metais (po 9 - 12 mėnesių nuo antrosios dozės suleidimo) suleidžiama trečioji vakcinos dozė. Vėliau reikia skiepytis kas 3 metus palaikomąja viena doze. Vakcinos efektyvumas - 98 procentai.
Laimo liga
Laimo ligą sukelia 3 rūšių borelijos, todėl susirgimas dar vadinamas borelioze. Inkubacinis periodas nuo erkės įsisiurbimo iki ligos pradžios trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Pirmasis simptomas, kurį galima pastebėti - paraudusi dėmė. Jos skersmuo turėtų būti apie 5 cm, vėliau dėmė didėja, plečiasi, o spalva iš centro į periferiją blykšta. Lieka pakilę dėmės kraštai, kurie labiau matomi sušilus, išsimaudžius vonioje. Dažniausiai dėmė būna erkės įsisiurbimo vietoje, tačiau gali atsirasti ir kitur. Tai pirmoji ligos stadija. Jos metu galimi ir galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas. Antrojoje ligos stadijoje atsiranda neurologinių (neuritai, meningitai), kardiologinių sutrikimų, vystosi sąnarių uždegimas.
Laimo liga gydoma antibiotikais. Dalis ligonių serga lengva ligos forma, galimi savaiminiai sutrikimai. Tačiau ligai perėjus į vėlyvesnes vystymosi stadijas, sveikatos pakenkimai būna rimtesni. Kartais praėjus net keleriems metams po užsikrėtimo Laimo liga, įkandimo vietoje gali pakisti odos spalva - ji tampa melsva, panaši į nušalimą. Aplink dėmę gali būti juntamas maudžiantis skausmas ir tirpimas .
Deja, persirgus borelioze, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus gali susirgti šia liga pakartotinai. Kol kas nėra vakcinos nuo Laimo ligos.
Erlichiozė ir babeziozė
Erlichiozė Lietuvoje diagnozuojama retai. Požymiai primena erkinį encefalitą: pakyla temperatūra, skauda galvą, sąnarius, raumenis, ligonis jaučia silpnumą. Gydoma antibiotikais. Negydoma liga gali komplikuotis - pakenkti vidaus organams. Persirgus erlichioze įgyjamas ilgalaikis imunitetas, todėl, net ir naujai užsikrėtus, šia liga daugiau nesusergama.
Babeziozę sukelia pirmuonys, kurie dauginasi kraujo kūneliuose eritrocituose. Lietuvoje, Klaipėdoje, 2002 metais pirmą kartą patvirtinta, kad žmogus buvo užsikrėtęs babezioze. Ligos pradžia būdinga peršalimui: temperatūros pakilimas, galvos skausmas, silpnumas, gali būti spazminių pilvo skausmų. Negydant vystosi mažakraujystė, gelta, pakenkiama inkstams.
Kaip apsisaugoti nuo erkių?
Nėra vienintelio patikimo būdo apsisaugoti nuo erkių. Tačiau galima kai ką padaryti, kad jų išvengtume.
1. Atkreipkite dėmesį į aprangą. Dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, kurias svarbu susikišti į puskojines. Iškylai į gamtą pasirinkite šviesesnius drabužius, nes tada lengviau erkę pastebėsite ir išvengsite jos įkandimo. Kol erkė suranda, kur jai įsisiurbti, gali praeiti tam tikras laiko tarpas, kartais trunkantis net iki valandos. Erkės pirmiausia ieško tinkamos vietos įsisiurbimui ir ilgai ropoja išilgai kūno. Jos ieško švelnios odos, todėl gali ropoti ant rankų, kojų, ypač pakinkliuose, ant kaklo ar galvos plaukuotoje dalyje.
2. Po iškylos gamtoje būtina rūpestingai apžiūrėti kūną. Ieškant prilipusių ir ropinėjančių erkių patariama gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais. Vilkėtus rūbus reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje.
3. Iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės, naudokite erkes atbaidančias priemones, nors jos gelbsti tik trumpam laikui.
4. Kadangi nėra patikimo apsaugos nuo erkių būdo, reikia imtis priemonių, padedančių išvengti erkių sukeliamų ligų. Vienintelė patikima profilaktikos priemonė - skiepai nuo erkinio encefalito.
Kaip pašalinti prisisiurbusią erkę
Jeigu jums įkando erkė, būtina ją teisingai pašalinti. Štai kaip tai padaryti.
1. Naudodami smailiagalį pincetą, paimkite erkę už galvos arba jos burnos dalies, tiksliai ties ta vieta, kur erkė įsisiurbė į jūsų odą. Nesuimkite erkės už jos kūno!
2. Be staigių judesių traukite tvirtu ir vientisu judesiu išorės kryptimi (nuo savęs). Pavojinga traukti erkę lauk sukamuoju judesiu arba dėti ant jos žibalo, deginti degtuku, alkoholiu - bet koks dirgiklis gali priversti erkę pasislinkti gilyn. Šitie pavojingi metodai gali netgi padidinti galimybę apsikrėsti kuria nors liga.
3. Dezinfekciniu skysčiu išvalykite žaizdelę.
Erkės įkandimo vietą reikia stebėti keletą dienų: ar neatsirado paraudimo, patinimo ar kitokių neįprastų požymių ar nėra peršalimo reiškinių. Jei įkandimo vietoje pastebima kas nors neįprasta, patariama kreiptis į šeimos gydytoją. Rekomenduojama pas gydytoją apsilankyti profilaktiškai ir tada, jeigu jūs esate nepasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.
Paruošė Sandra PUTRŪNAITĖ
