Irena ZUBRICKIENĖ
Vaikai - brangiausias turtas. Tai neginčijama tiesa, perduodama iš kartos į kartą. Tik ar perduos ją savo atžaloms šių dienų mažamečiai ir paaugliukai, mamos ar tėčio balsą girdintys tik telefono ragelyje, o veidą dažniau matantys tik nuotraukoje ar kompiuterio monitoriuje? Tūkstančiai lietuviukų, kurių tėvai išvykę ieškoti sotesnio ir šiltesnio gyvenimo į užsienį, šiandien palikti močiutėms, tetoms, kaimynams, dėdėms, net savaitiniuose darželiuose ar globos įstaigose... Kaip kažkas yra taikliai pasakęs, tai naujoji karta - "emigrantų našlaičiai".
Pasakotis - ir gėda, ir neapsimoka
Kaip teigė Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vadovė Nijolė Popierienė, šeimų, kurių vienas iš tėvų arba abu išvykę laikinai padirbėti užsienyje, sparčiai daugėja, tačiau tiksli statistika nežinoma, nes iki šiol ji, rodės, nebuvo aktuali. Dabar švietimo įstaigos raginamos suskaičiuoti tokius vaikus, nes, ilgėjant pačiam emigravusiųjų sąrašui, atsiranda vis daugiau dėl "emigrantų našlaičių" iškylančių problemų.
- Štai vieno daugiabučio susirūpinę gyventojai pranešė, kad išnuomotame bute glaudžiasi pilnametė merginukė ir trys jos broliukai, o tėvų nėra, - pasakojo N. Popierienė. - Nuvykome įsitikinti. Radome tvarkingą butą - lyg ir viskas gerai. Vaikai pasakojo, kad tėvus į užsienį išginė įmonės bankrotas. Esą užsidirbs - parvažiuos. Ketvertukas lyg susitaręs tvirtino, kad jiems nieko netrūksta, nes tėvai nuolat atsiunčia pinigų. Pažadėjome užsukti pas šiuos vaikus dažniau.
Pažadas ir liko tik pažadas, nes antrą kartą į minėtą butą atvykę VTAS darbuotojai vaikų neberado - nuomininkai buvo išsikraustę. Kur išvyko, niekas nežinojo. VTAS darbuotojams beliko mintyse linkėti, kad be tėvų likusiems vaikams sektųsi - kad neištiktų kokia nors bėda. Tikėtina, kad vaikai galėjo skubiai išsikraustyti jų tėvų nurodymu, vos tik sužinota, kad nepilnamečiais domisi VTAS.
Kita marijampolietė - Gražina (54 m.) - "Akistatai" tiesiai šviesiai pasakė, kad jai, likusiai su trimis sūnaus vaikais, pasakoti apie savo sunkią kasdienybę - gėda. Sūnus ir marti beveik prieš metus išvyko į Airiją. Žadėjo padirbti tik kelis mėnesius, todėl ne pačios geriausios sveikatos močiutė apsiėmė prižiūrėti tris 3 - 9 metų anūkučius. Tačiau vasara baigėsi, trečiokas anūkas rugsėjį pradėjo ne gimdytojų palydėtas, kalėdines dovanas, anot Gražinos, "įteikė paštas", o mažylių tėvai "toliau kala pinigus" ir grįžti dar nežada.
- Aš jų nekeikiu, kad išvažiavo, nes gimtinėje marti darbo neturėjo, sūnus - tik retkarčiais, jiedu dėl to jau pykdavosi, viską matė vaikai, - atviravo Gražina, - tačiau vaikų likimą, jeigu tėvai užsienyje užsikabino ne vieneriems metams, reikia išspręsti kitaip. Man juos kasdien prižiūrėti labai sunku - prasta sveikata. Gėda kaimynams pasiguosti dėl negalių, kai privalau rūpintis vaikais. Be to, anūkams aš jau nepajėgiu atsakyti į klausimą, kada grįš mama, neatlaikau zirzimo - geriau patys tėvai išsivežtų vaikus į tą Airiją.
Pareiškusi, kad laikraščiai turėtų rašyti apie didvyriškus poelgius, o ji - tik geros širdies motina ir močiutė, vaikų ir anūkų pagalbininkė, savo kasdienybe nesutiko viešai pasidalinti ir prieniškė Zita (61 m.). Našlė jau pusmetį prižiūri du į Angliją išvykusios dukters mažamečius vaikus. Tokio nenoro ir savotiškos paslapties skraistė buvo praskleista seniūnijoje: socialinė darbuotoja paaiškino, esą Zitai "neapsimoka pasakotis", nes paviešinus pradings už vaikus jų tėvams mokama pašalpa. Mat Zitos duktė įtikinusi seniūnijos darbuotojus, kad išvyko į užsienį tik laikinai - grįšianti vis "ryt ir ryt". Dabar jau žadama mokėtas pašalpas sustabdyti.
Šalies politikos rykštė
Bronė Botyrienė (70 m.), Pilviškių kaimo (Vilkaviškio r.) gyventoja, - irgi į užsienį išvykusios dukters vaikus pasilikusi prižiūrėti močiutė. Gimtinėje pardavėja už minimalią algą dirbusi Gitana, išsituokusi moteris, savo paaugliais Tadu (15 m.) ir Ligita (13 m.) rūpinosi viena. Laimei, moteris gyveno tėvų namuose, kur jos vaikams niekada nieko netrūko - ne be senelių pagalbos. Apie darbą užsienyje Gitana pakalbėdavo dažnai, tačiau susiruošė išvykti labai staiga, kai pakvietė Anglijoje jau įsikūrę giminaičiai, suradę darbą ir jai. Tuoj bus metai, kai namiškiai Gitanos nematė.
Tris vaikus užauginusi Bronė nelinkusi keiksnoti Gitanos, netikėtai "padovanojusios" jai antrąją motinystę - kasdienį rūpestį dviem paaugliais anūkais. Anot močiutės, vaikai jau dideli, savarankiški, likę gyventi savuose namuose, o ne persikėlę į naują aplinką, todėl didžiausias troškimas - kad kuo ilgiau būtų gera Bronės sveikata. Pensininkei močiutei svarbu, kad jos prižiūrimi anūkai nebėgtų iš pamokų, gerai mokytųsi ir "nenukrėstų kokių šunybių". Kol kas Bronės namuose - santaika ir ramybė. Močiutė turi savų "vaistų" kaprizams ir nepaklusnumui gydyti: Gitana vaikams pažadėjusi vasarą juos išsivežti atostogų į Angliją, bet tai bus įvykdyta tik su viena sąlyga - neturi kilti jokių problemų dėl elgesio. Anot močiutės, kol kas tie "vaistai" labai veiksmingi.
Bronės kasdienybė, tapus anūkų globėja, pačios teigimu, beveik nepasikeitė - visos valandos prabėga tvarkantis namuose ir rūpinantis anūkų gerove. Laimei, vaikai geri, linkę padėti, švelnūs ir dėmesingi. Trijulė gyvena laukimu: laukia Gitanos skambučių ir laiškų, skaičiuoja dienas iki būsimo pasimatymo. Bronė įsitikinusi, kad Gitana užsienyje neliks ilgiau - tik užsidirbs pinigų namų remontui ir būtiniausiems buities patogumams. Garbaus amžiaus močiutė būtų prieštaravusi dukteriai, jeigu anūkai būtų dar visai maži, nes tokie vaikučiai, anot Bronės, privalo gyventi kartu su savo tėvais, kad šie vėliau neturėtų kam priekaištauti, jeigu atžalos "nueitų šunų keliais".
- Tie "emigrantų našlaičiai" - tai mūsų šalies politikos rykštė, - samprotavo B. Botyrienė. - Jaunos šeimos tuo laiku, kai joms labiausiai reikia pinigų ir būtiniausias tėvų dėmesys augantiems vaikams, priverstos svetur ieškotis darbo ir geresnio uždarbio, kad tie patys vaikai turėtų ne tik skanesnį kąsnį, bet ir padorius, šiltus namus, visas mokymosi priemones, kompiuterį. Kad jauni neskursdami galėtų patys ramiai augintis savo vaikus, mūsų ekonomika dar negali žadėti. Negaliu keikti to jaunimo, kuris gimtinės nepriteklius laikinai iškeitė į užsienio vergiją. Jau geriau taip, nei valkiotis girtiems pakampėmis ir mėtyti savo atžalas po vaikų namus.
Nuo liūdesio - iki nusikaltimo
Šeimos santykių instituto socialinis darbuotojas Gedas Malinauskas neseniai atliko tyrimą "Darbo emigracijos tendencijos ir ypatumai". Jis domėjosi tik Kauno ikimokyklinėmis ugdymo įstaigomis, tačiau manoma, kad panašiai yra ir kituose šalies miestuose. Anot tyrimo išvados, šeimose, kuriose bent vienas iš tėvų dirba užsienyje, šiuo metu 60,6 procento vaikų prižiūri Lietuvoje likęs šeimos partneris, 36,4 proc. - seneliai, o 3 proc. - tetos ir kiti giminaičiai.
Tyrime buvo nagrinėtos ir emigracijos, kai tėvai paliko vaikus gimtinėje, pasekmės. Apklausti tėvai nurodė, kad, jiems išvažiavus dirbti į užsienį, 37,7 proc. vaikų patyrė emocinių problemų, o su rimtomis elgesio problemomis susidūrė 13,8 proc. vaikų. 37,7 proc. tėvų teigė, jog sunkumai su vaiku buvo trumpalaikiai, po tam tikro laiko viskas "atsistojo į vietas".
Nors, kaip matyti iš tyrimo, "emigrantų našlaičių" problema lyg ir nėra rėkianti, psichologai vis dėlto tvirtina, jog jokie tėvų parinkti laikini globėjai - močiutės, tetos, dėdės, kaimynai - vaikams neatstoja tėvų. Kupiškyje dirbančios psichologės Kristinos Jackevičienės teigimu, nors daug kas priklauso nuo vaiko amžiaus ir asmenybės, jo santykių su tėvais, tačiau emigravusių tėvų vaikai gali jaustis apleisti, išduoti, gali išgyventi gėdą, kad taip atsitiko, jaustis "ne tokie". Kaltė, pyktis, kad juos paliko, neteisybės jausmas, ilgesys, baimė, kad tėvams gali kas blogo nutikti, - irgi paliktų vaikų kasdienos palydovai. Kartais tokie vaikai atsiskiria nuo kitų, mano, kad kiti jų nesupranta, nes nežino, ką reiškia būti be tėvų.
- Vaikas šioje situacijoje būna panašiai sumišęs, kaip ir tėvų skyrybų atveju, - sakė psichologė. - Vieni lengviau prisitaiko prie pakitusių aplinkybių, kitiems kyla didesnių sunkumų. Gali kilti emocinių problemų, kurios užsitęsia - vaikas tampa prislėgtas, depresyvus. Gali pasikeisti vaiko elgesys: vieni užleidžia mokslus, tampa įžūlūs, nesilaiko susitarimų, kiti dažnai lankosi pas gydytojus, ieškodami ligų, pradeda rizikingai elgtis - narkotikai, seksas, smulkūs teisėtvarkos pažeidimai.
Marijampolės policijos nuovados Nepilnamečių reikalų grupės vadovas Jonas Kartavičius pritarė, kad be tėvų kasdienio rūpesčio likę emigrantų vaikai, nestokojantys pinigų, labiau linkę pasiduoti kitų įtakai. Jie bėga iš pamokų, metasi į įtartinas kompanijas, kuriose vartojamas alkoholis ar kvaišalai. Žodžiu, patenka į tokias situacijas, kuriose iki nelaimės ar nusikaltimo - tik vienas žingsnelis. Kebliausia, anot J. Kartavičiaus, kad tokie vaikai specialistų dėmesio sulaukia tik tada, kai jau būna nusižengę, nes iki tol niekas nesistengia informuoti, jog gimdytojai išvykę į užsienį. Tokie vaikai svetimiems žmonėms, negailintiems pamokymų ir patarimų, linkę apmaudžiai ir piktai išrėžti: "Tu man - ne mama!", tarsi pripažindami, jog jie jaučiasi esą našlaičiai.
Kita vertus, kaip įsitikinęs J. Kartavičius, yra ir tokių vaikų, kurie, išvykus tėvams, tartum suauga - tampa rūpestingesni, atsakingesni, stengiasi gerai mokytis, rimtai pradeda galvoti apie ateitį. Tai pastebėję ir psichologai - jie sako, kad kai kurie "emigrantų našlaičiai" savotiškai išauga iš bendraamžių rato, lyg tampa savo pačių tėvais. Pavojus tokiais atvejais gali slypėti tik vaikams formuojamoje vertybių skalėje - kai pirmumas teikiamas pinigams, lyg jie būtų visagaliai (juk jiems tarnauja užsienin išvykę suaugusieji!), ir materialinei gerovei, o ne šeimai ir šiltam rūpesčiui savo artimu.
Nepalikime be priežiūros
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kas ir kaip turėtų atstovauti vaikams, kaip teisiškai turi būti sprendžiami jų priežiūros bei interesų atstovavimo klausimai, kai jų tėvai išvyksta dirbti į užsienio valstybes. Vaikai neturi likti juridiškai beglobiai.
Jeigu į užsienį išvyksta vienas iš tėvų, o vaikai lieka gyventi su kitu iš tėvų, problemų nekyla. Jei į užsienį išvyksta vienintelis iš turimų tėvų, prieš tai jis turi nuspręsti, kam patikėti savo nepilnamečius vaikus, ir tai įforminti teisiškai. Mat teisiškai neįformintas tėvų sprendimas neturi teisinių pasekmių: kilus būtinybei, artimieji, kurių priežiūrai palikti vaikai, negali atstovauti vaikų interesams nei mokykloje, nei gydymo įstaigoje.
Vaiko atstovavimo ir priežiūros klausimai tvarkomi VTA skyriuose pagal gyvenamąją vietą. Išvykstantys tėvai turi pateikti prašymą dėl laikinos globos (rūpybos) Lietuvoje paliekamiems vaikams. Prašyme turi būti nurodomas asmuo, kuriam tėvai patiki savo vaikus, vaiko gyvenamasis adresas, taip pat data, iki kada tėvai išvyksta, ir įsipareigojimai siųsti tam tikrą sumą pinigų vaikams išlaikyti. Reikia nepamiršti, kad dokumentus tvarkyti prireiks laiko, todėl patartina nepasilikti paskutinei dienai prieš kelionę.
Tėvų prašymu įsteigus laikinąją globą, vaikui globos išmoka nėra mokama.
- Vis dėlto svarbiausia, kad tėvai, kartą išbandę laimę užsienyje, apsispręstų vaikų naudai: jeigu dar kartą reiktų išvykti iš Lietuvos, savo vaikus būtinai pasiimti, - linkęs patarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos, vaikų ir jaunimo departamento vyriausiasis specialistas Ričardas Černiauskas. - Manau, kad jei tenka išvykti svetur laimės ar skalsesnės duonos ieškoti, būkite kartu - juk esate šeima, kuri neturi būti daloma jokiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Kad vaikams tėvai būtini ne kartą per pusmetį, bet nuolat ir šalia, įsitikinęs ir Klaipėdos Gedminų pagrindinės mokyklos direktorius Aurelijus Liaudanskas:
- Niekada nepateisinsiu žmonių, kurie dėl uždarbio palieka savo vaikus, - sakė jis.
Emigrantų vaikai Lietuvoje - dar gana naujas reiškinys, apie kurį tik pradedama kalbėti garsiai.
Naujausia statistika, kurią pateikė Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, teigia, jog šiuo metu šalyje yra apie 20 tūkstančių vaikų, kurių vienas iš tėvų arba abu išvykę uždarbiauti į užsienį.
R. Šalaševičiūtė mano, kad išvykdami tėvai rizikuoja ateityje nebeturėti savo vaiko kaip artimo žmogaus, todėl linkusi paraginti lietuvius, negalinčius kartu išsivežti savo vaikų į užsienį, geriau Lietuvoje ieškotis mažiau apmokamo darbo, nei palikti atžalas su pykčio dėl esą gimdytojų išdavystės jausmu.
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- B. Botyrienė nekeikia likimo, tačiau iš užsienio grįžtančios dukters, galėsiančios prisižiūrėti savo vaikus, laukia nekantraudama
- Nepilnamečių reikalų pareigūnas J. Kartavčius įsitikinęs, kad be tėvų priežiūros gimtinėje likę emigrantų vaikai lengviau pasiduoda kitų blogai įtakai
