Geteborgo knygų mugė yra ne tik spausdinto žodžio šventė, bet ir tarptautinis intelektualų forumas, kuriame gvildenami šiandieniniame pasaulyje aktualiausi klausimai. Šiais metais šalia mugės garbės viešnios Lietuvos temos buvo aptariamos kosmopolitizmo, migracijos, tautinio suvereniteto, nacionalizmo, tautinių mažumų, tremties, kovos su skurdu trečiojo pasaulio šalyse problemos.
Palestinietiškas požiūris
Dalyvauti diskusijose ir pristatyti naujausią savo romaną buvo pakviestas ir vienas iškiliausių arabų pasaulio mąstytojų Elias Khoury. Aštuonių romanų autorius, dramaturgas, žurnalistas, Niujorko universiteto literatūros profesorius kažkada už savo įsitikinimus kovojo su ginklu rankose. 1948 m. Beirute gimęs E. Khoury būdamas studentas įsitraukė į palestiniečių kovotojų gretas, vėliau dirbo Palestinos išsivadavimo organizacijos tyrimų centre. Suvokęs ginkluotos kovos beprasmiškumą, 1976 m. ėmėsi plunksnos ir tapo rašytoju, mokslininku ir autoritetingu tiek arabiškojo, tiek ir vakarietiško politinio gyvenimo kritiku.
Susitikęs su „Omni.lt“ korespondentu Elias Khoury išdėstė savo nuomonę apie tarptautinį terorizmą bei politinius procesus Artimuosiuose Rytuose, kuri atspindi Lietuvos žiniasklaidoje rečiau pateikiama požiūrį.
– Kalbant apie tarptautinį terorizmą, paprastai galvoje turimas islamiškasis terorizmas. Tačiau daugelis pamiršta, kad islamiškasis terorizmas yra naujas reiškinys, atsiradęs šaltojo karo pabaigoje. Iš esmės jo atsiradimas susijęs su Afganistanu, kai okupavus jį rusams Jungtinės Valstijos sudarė velnišką sąjungą su islamo fundamentalistais ir juos apmokė kovoti su sovietais. Tam buvo pasitelkta ir turtingų saudiečių bei pakistaniečių finansinė parama. Juk žinote, kad Osama bin Ladenas buvo apmokytas Centrinės žvalgybos valdybos.
Rašytojo įsitikinimu, pradėdami šią bendrą kovą amerikiečiai padarė didžiausią klaidą. Apmokydami ir apginkluodami fundamentalistus jie pagimdė islamiškojo terorizmo monstrą, kuris pasibaigus šaltajam karui stojo prieš juos pačius.
– Iš esmės nutiko tai, kas nutinka su visais užantyje užaugintais monstrais. Taigi šitą monstrą sukūrė amerikiečiai, kurie be skrupulų rūpinosi tik savo pačių interesais, o labiausiai dėl to dabar kenčia arabų pasaulis. Fundamentalizmas taip išsikerojo, kad ėmė kelti grėsmę pačiai arabų kultūrai. Fundamentalizmas yra antikultūra, lygiai kaip viduramžiais egzistavusi inkvizicija Ispanijoje.
Dėl šios priežasties islamiškąjį terorizmą ir fundamentalizmą Elias Khoury siūlo vertinti nepamirštant istorinio konteksto ir teigia, kad tai yra didžiausia grėsmė pačiai arabų civilizacijai.
– Tačiau George‘o W. Busho administracija, kurią taip pat sudaro fundamentalistai, tik jau krikščionys, juo naudojasi kaip pretekstu pradėti naują kolonijinį karą. Aš pats gyvenu Amerikoje ir žinau, ką kalbu, nes stebiu, kaip amerikiečių visuomenė yra stumiama klerikališkumo ir fundamentalizmo link. Arabų pasaulis atsidūrė žabangose tarp dviejų velniškų jėgų, kurioms objektyviai reikia vienai kitos. Kiekvienai reikalingas priešas tam, kad pateisintų savo veiksmus. Taigi situacija yra labai sudėtinga ir nešvari. Ir jei fundamentalizmas laimės, tai kentės paprasti arabų žmonės, tačiau nuo to kentės taip pat ir amerikiečiai. Tai labai pavojinga padėtis, todėl mes privalome rasti būdą, kaip nugalėti fundamentalistus. Paprasti arabų pasaulio žmonės ir yra tie, kurie visų pirma su jais kovoja.
Mąstytojas teigia, kad šiais klausimais Vakaruose yra formuojama klaidinga visuomeninė nuomonė:
– Pasaulyje turi būt suprasta, kad kova su fundamentalizmu negali būti painiojama su palestiniečių kova už nepriklausomybę ir demokratiją. O būtent tokį klaidinantį vaizdą ir pateikia Vakarų žiniasklaida. Ir jei amerikiečiai tęs savo politiką aklai remti Izraelį, tai ištisas regionas bus įstumtas į visišką pražūtį. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, žmonės turi žinoti, kad iki 1948 m. egzistavusi šalis, pavadinimu Palestina, buvo okupuota, jos žmonės buvo išvaryti iš savo žemės ir ant jos griuvėsių buvo sukurtas Izraelis. Palestiniečiai kovoja už teisę atkurti savo valstybę ir taikiai gyventi šalia Izraelio. Taigi istorinėje Palestinos žemėje mes norime matyti dvi valstybes – tai vienintelis būdas rasti sprendimą. Žinoma, visi žmonės privalo padėti žydams išspręsti jų problemas, ypač po to, kai jie patyrė tiek žiaurumų, bet tai neturi būti atlikta palestiniečių sąskaita. Palestiniečiai taip pat turi teisę į savo valstybę. Bet kas pasaulyje siekiantis teisingumo ir taikos, mano nuomone, turėtų būti suinteresuotas teisingumu palestiniečiams.
Vertindamas neseniai įvykusį Izraelio pasitraukimą iš Gazos ruožo, E. Khoury nemano, kad tai yra poslinkis taikos Artimuosiuose Rytuose link:
– Tai nėra visiškas pasitraukimas iš okupuotų teritorijų. Svarbiausia, kad Izraelio armija išėjo iš Gazos ir panaikino joje buvusias kolonijas, tačiau ji tebekontroliuoja jos sienas, ją skalaujančią jūrą ir oro erdvę. Tikrasis Izraelio siekis yra ir toliau tęsti Vakarų kranto okupaciją. Ponas Arielis Sharonas išėjo iš Gazos ruožo todėl, kad negalėjo jo kontroliuoti – taip padaryti ji tiesiog privertė realybė. Ir Izraelio vyriausybė mano, kad su šiuo išvedimu ji galės kontroliuoti Vakarų krantą ir jame toliau kurti kolonijas bei gyvenvietes. Bet Vakarų krantas yra didžiausia Palestinos dalis, be kurios nebus įmanoma jokia palestiniečių valstybė. O tai reiškia, kad, deja, mes vis dar esame labai toli nuo problemos sprendimo.
Rašytojas prognozuoja, kad konfliktas dar užtruks ir per tą laiką bus pralieta nemažai kraujo:
– Ponas A. Sharonas jau suprato, kad jis negalės amžinai kontroliuoti Gazos. Manau, kad per ateinančius penkerius dešimt metų izraeliečiai suvoks, kad jie nebegali kontroliuoti ir Vakarų kranto. Deja, tam prireiks laiko ir bus pralieta dar daug kraujo. Juk vienintelis okupacijos sukelto konflikto sprendimo būdas yra okupantų išėjimas.
Elias Khoury, lygindamas Palestinos ir Čečėnijos situacijas, mano, kad ir Šiaurės Kaukaze vykstantis konfliktas yra dalis pasaulinės kovos su terorizmu problemos:
– Man sunku pasakyti, ar Čečėnijoje vyksta nacionalinis išsivadavimo judėjimas, tačiau manau, kad čečėnai, kaip ir bet kuri kita tauta, turi teisę pasirinkti, kaip gyventi ir nėra jokios priežasties jiems nesuteikti to, ką jūs – lietuviai – turite. Tačiau fundamentalistų rengiami teroro aktai niekuo negali būti pateisinti. Bet neturime pamiršti, kad ten vyksta kova dėl tautos apsisprendimo teisės ir čečėnų tauta šią teisę turi.
Kalbėjosi Rimas Zakarevičius
