Ramutė PEČELIŪNIENĖ
"Elektriko byla" - taip žurnalistai pavadino praėjusią savaitę Kauno apygardos teisme išnagrinėtą baudžiamąją bylą, kurioje tyčine žmogžudyste buvo kaltinamas Kazlų Rūdos gyventojas Vladas Macevičius (60 m.). Elektriku jis buvo pramintas todėl, jog nuo ilgapirščių saugodamas savo šiltnamyje auginamas daržoves, apraizgė jį plikais laidais, kuriais naktimis paleisdavo elektros srovę. Viena jauna dviejų vaikų motina į šias pinkles pakliuvo liepos 19-osios naktį. Deja, paryčiais jos kūną be gyvybės ženklų aptiko pats šeimininkas...
Menininko įvaizdis
Pustuštėje teismo posėdžių salėje sėdėjęs vyriškis savo išvaizda nė kiek nepriminė nusikaltėlio - jis vilkėjo juoda odine striuke, storu megztiniu, ilgokus žilstelėjusius plaukus buvo surišęs į uodegėlę. Žodžiu - išlaikęs savo, kaip menininko, įvaizdį (Vladas iš tiesų yra baigęs Kauno S. Žuko dailės technikumą). Liūdnas ir neramus akių žvilgsnis išdavė jo susijaudinimą. Iš pradžių buvo abejojama, ar tądien bus pradėta nagrinėti ši byla, nes į teismą be nukentėjusiosios (J. Gedutytės motinos sesers) neatvyko nė vienas liudininkas, tame tarpe - ir žuvusiosios Jūratės Gedutytės motina. Tačiau teisėja E. Akelienė vis dėlto nusprendė darbą pradėti. Už pusantros valandos į salę įžengė ir ilgai klaidžiujusi bei teismo pastato ieškojusi Elektrėnuose gyvenanti Virginija Gedutienė.
Šiltnamį apraizgė laidais
V. Macevičius savo kaltės nepripažino. Jis ramiai paaiškino aplinkybes, netikėtai jį padariusias nusikaltėliu. Solidaus amžiaus vyriškis nuo praėjusių metų vasaros gyveno savo globojamos senučiukės Elenos Žmuidienės sodyboje. Savo būstą Vladas buvo įsirengęs lauko virtuvėje. Kai pavasarį nusprendė pasistatyti šiltnamį, kuriame išaugintas daržoves tikėjosi parduoti turgavietėje, aplinkiniai kalbėjo, jog nieko gero iš to nebus, esą vagišiai nuraškys agurkus bei pomidorus dar nespėjus jiems užaugti. Tačiau Vladas buvo atkaklus - abejojantiems tokio verslo sėkme atrėžė, jog savo turtą akylai saugos. Rūpestingai prižiūrimi agurkai, pomidorai, pipirai greitai stiebėsi į viršų ir žadėjo gausų derlių. Liepos viduryje jau buvo galima skinti pirmuosius agurkus. Nors iki liepos devynioliktosios niekas į šiltnamyje augusias daržoves nesikėsino, tačiau Vladas po nakties rasdavo išrautus lauke augusius svogūnus. Vadinasi, vagys jau beveik šeimininkavo jo kieme... Vyriškis prisiminė būdą, padėjusį jam kažkada apsaugoti kolektyvinio sodo gėrybes. V. Macevičius teismui pasakojo, jog kažkada savo sodą buvo apraizgęs neizoliuotais laidais, kuriais paleisdavo elektros srovę - net 220 voltų įtampą. Ir esą per 13 metų nebuvo nuraškytas nė vienas obuolys... Lygiai taip pat vyriškis pasielgė ir dabar - šiltnamį apraizgė tokiais pat neizoliuotais laidais. Naktimis, maždaug nuo vidurnakčio, laidą įjundavo į elektros tinklą. Iki pusės penktos, kol prašvisdavo, juo tekėdavo elektros srovė...
Bandė įbauginti vagis
- Turėjau vienintelį tikslą - kad vagį, bandantį įlįsti į šiltnamį, elektra gerokai "pakratytų", kad sukeltų baimės jausmą, - tikino teisiamasis. - Sėlinti prie atokiai, sklypo pakraštyje pastatyto šiltnamio galėjo tiktai žmonės, turintys blogų kėslų, t. y. vagys. Juk negalima brautis į svetimą kiemą. Be to, niekad nebuvau girdėjęs, jog tokia srovė gali nutrenkti žmogų. Buityje tokie dalykai - retenybė, tai tas pats, kaip nuskęsti vonioje ar mažame upelyje. Buitinė srovė nėra mirtina - daug kartų ją naudojau ir pats ne vieną sykį buvau "pakratytas", tačiau be nemalonių jausmų daugiau nieko nepatyriau. Kaip jau minėjau - norėjau tiktai pagąsdinti, sukelti neigiamą poveikį, išbaidyti... Vyriškis tikino apie šį savo įtaisą įspėjęs tiktai "savo bobutę". Į klausimą, kodėl nepastatė kokio nors ženklo apie gresiantį pavojų, teisiamasis atsakė, jog jo naktį niekas nebūtų pastebėjęs.
Liūdnas rezultatas
Taigi, liepos devynioliktąją Vladas atsikėlė pusę penkių ir išjungęs elektros srovę vėl atsigulė. Į lauką išėjo tiktai už poros valandų. Pamačius, jog nutrauktas šiltnamį juosęs laidas, V. Macevičių užvaldė džiugesys - aha, jau kažką pakratė... Deja, priėjęs arčiau ir pastebėjęs prie šiltnamio gulinčią moterį, neteko žado. Tikėdamasis, jog ji tiktai patyrusi šoką, puolė ranka daužyti jos veidus, tačiau tą pat akimirką sustingęs šaltas kūnas leido suprasti, jog ji nebegyva. Teko skambinti policijai. Netrukus paaiškėjo, jog mirusioji - tai ta pati Jūratė Gedutytė, kuri anksčiau nuomavosi kambarį pas šios sodybos šeimininkę - keletą mėnesių po to, kai čia apsigyveno Vladas. Deja, teisiamasis tvirtino, jog šįkart Jūratė buvo labai pasikeitusi, išpurtusiu veidu, todėl jos iškart nepažino... Pastarosios motina V. Gedutienė, paskutinį kartą savo dukrą mačiusi kovo mėnesį, teigė abejojanti, ar Jūratė tą naktį ėjo vogti agurkų. "Gal ją kas užsivijo, gal į tualetą ėjo," - svarstė moteris... Deja, J. Gedutytė apie save buvo spėjusi palikti nekokią nuomonę. Yra žinoma, jog ji mažai dėmesio skyrė dviems mažamečiams vaikams, nuolat girtavo, o lemtingąją naktį su draugais išėjo į miestelį kaip tik pritrūkus alkoholio... Be motinos likusiais vaikais šiuo metu rūpinasi jų tėvas, buvęs Jūratės sugyventinis A. Fiodorovas.
Pabūgo nuosprendžio
1981 metais V. Macevičius bandė pabėgti į užsienį, tačiau buvo sugautas pasieniečių. Murmansko teismas jį trejiems metams pasiuntė priverstinai gydytis Rusijos psichiatrijos ligoninėje. Anksčiau Vladas yra dirbęs fotografu, visąlaik mėgo konstruoti įvairius prietaisus. Jam norėjosi turėti tai, ko niekas neturėjo. Vyriškis buvo įsitikinęs, jog savo namuose gali daryti ką nori. Savaime suprantama - ne gaminti paraką ar šovinius. Teisiamojo manymu, dėl žuvusios moters jis nėra kaltas - čia kalčiausi liudininkai, t. y. J. Gedutytės draugai, kurie tą naktį buvo kartu su ja, matė, kaip ją krato elektros srovė, tačiau net nebandę gelbėti, paliko likimo valiai. "Prieš Dievą jaučiuosi kaltas, bet aš juk turiu saugoti savo ir globotinės turtą," - gynė save V. Macevičius.
Deja, teismas nusprendė kitaip. Pripažinęs V. Macevičiaus kaltę, jam paskyrė aštuonerius metus kalėti. Iki teismo buvęs nesuimtas, vyriškis pasinaudojo laisve ir išklausyti nuosprendžio neatvyko.
