Taip sako žmogus, pavargęs nuo valdininkų abejingumo, negavęs atsakymo į rūpimus klausimus ar niekaip negalįs išspręsti savos problemos... Tokiais atvejais jam atrodo, kad aukščiausioji mūsų valstybės institucija yra visagalė ir tik prezidentas gali išspręsti visas problemas. Ar taip yra iš tikrųjų? Apie tai kalbamės su Lietuvos Respublikos Prezidento priimamojo vyriausiąja specialiste, pavaduojančia skyriaus vedėją, Genute Lukaševičiene.
- Kokia tvarka Lietuvos Respublikos Prezidento priimamasis priima gyventojų pareiškimus, skundus ar pasiūlymus? Ko reikalaujama iš pareiškėjų?
- Gyventojų pareiškimai, pasiūlymai ir skundai, adresuoti Lietuvos Respublikos prezidentui ir pateikti Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, nagrinėjami nustatyta tvarka. Priimami tik tvarkingai, įskaitomai ir valstybine (lietuvių) kalba parašyti, pasirašyti (nurodytas vardas, pavardė ir tikslus namų arba darbovietės adresas, kuriuo turėtų būti nusiųstas atsakymas, bei telefonas) pareiškimai. Pareiškime turi būti suformuluota konkreti problema ar prašymas. Pareiškimai, neatitinkantys nustatytų reikalavimų, laikomi anoniminiais. Anoniminė korespondencija, taip pat korespondencija, kurios turinys yra įžeidžiančio bei prieštaraujančio moralei pobūdžio, nenagrinėjama. Prieš pateikiant prašymus reikalaujama nurodyti, į kokias instancijas pareiškėjas kreipėsi ir kokius gavo atsakymus, nes pasitaiko atvejų, kai žmogus, net nebandęs aiškintis savo vietos valdžios institucijose, kurių kompetencijoje yra jam rūpimi klausimai, iškart kreipiasi į prezidentą. Jeigu pareiškime, skunde ar prašyme keliami klausimai nėra priskirti prezidento institucijai, per 5 dienas jie persiunčiami atitinkamoms institucijoms, kurios privalo juos spręsti. Apie tai raštu informuojamas pareiškėjas. Ypatingais atvejais, kai reikalingas skubus to klausimo sprendimas, pareiškėjui atsakoma telefonu. Pažymėtina, jog to paties piliečio pareiškimai tuo pačiu klausimu yra laikomi pakartotiniais. Jeigu tokį pareiškimą nagrinėjo kompetentingos institucijos, priėmė sprendimus, pareiškėjui buvo duoti išsamūs atsakymai, o pakartotiniame pareiškime nepateikta naujų faktų ar aplinkybių, toks pareiškimas dar sykį nenagrinėjamas ir apie tai pranešama pareiškėjui. Minėta tvarka taikoma tiek rašytiniams, tiek žodiniams pareiškimams.
- Deja, gražiai ir teisingai suformuluoti mintis gali ne kiekvienas žmogus...
- Taip, kreipiasi mažaraščiai, turintys žemą išsilavinimo lygį asmenys, kuriems sunku teisingai ir aiškiai suformuluoti savo problemą. Todėl Prezidento priimamojo darbuotojai, išklausę pareiškėją, parengia raštą atitinkamai institucijai. Būna atvejų, kai atsakymas gaunamas priėmimo metu, t. y. iš karto.
- Kas konkrečiai pateikia atsakymus?
- Apie trečdalį gaunamų laiškų, skundų ir pareiškimų išnagrinėja Prezidento priimamasis. Kitus nagrinėja Prezidento patarėjų grupės ir kanceliarijos padaliniai bei kitos institucijos, kurių kompetencijai priskirti pateiktieji klausimai. Yra klausimų, kuriuos sprendžia Prezidento patarėjų taryba. Pavyzdžiui, galima paminėti tragišką "Linkuvos" laivo likimą, kuomet kreipėsi šio laivo įgulos artimieji. Atskirais atvejais pats prezidentas priima įvairių piketų, atskirų įmonių ar organizacijų atstovus. Labai skaudi problema - atsiskaitymai su bankrutuojančių arba bankrutavusių įmonių darbininkais. Minėtų įmonių atstovus taip pat priėmė pats prezidentas. Po tokių susitikimų buvo parengtas Prezidento dekretas "Dėl nemokių įmonių veiklos". Prezidentas priėmė visuomeninių organizacijų atstovus dėl teismų ir teisėsaugos institucijų darbo ir pavedė sudaryti darbo grupę, kurios vadovu buvo paskirtas Teisės departamento vadovo pavaduotojas, prezidento patarėjo pavaduotojas Viktoras Tiažkijus. Ši darbo grupė yra parengusi įstatymo dėl žmogaus teisių ir laisvių projektą.
- Kokiais klausimais žmonės dažniausiai kreipiasi į prezidentą?
- Nemažą dalį laiškų sudaro skundai, prašymai ir pareiškimai dėl teismų darbo ir priimtų teismo nutarčių bei sprendimų. Žinodami, jog teisėjus skiria ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos prezidentas, žmonės labai dažnai prašo, kad jis panaikintų arba peržiūrėtų teismo priimtą sprendimą ar nuosprendį arba įsigilintų į civilinės ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą. Kartais netgi prašoma, kad prezidentas kontroliuotų bylų nagrinėjimo eigą. Kaip žinoma, pagal Konstitucijos 109 straipsnį teismai ir teisėjai yra nepriklausomi ir nagrinėdami bylas "klauso" tiktai įstatymo. Pagal Konstitucijos 114 straipsnio nuostatas, bet koks kišimasis į teismo ir teisėjo veiklą yra draudžiamas. Respublikos prezidentui įstatymai nesuteikia teisės vertinti teismo priimto sprendimo ar nutarties pagrįstumą arba teisėtumą. Tai gali atlikti tiktai aukštesnės instancijos teismai.
Analogiška situacija yra ir dėl pareiškimų bei skundų, kuriuose žmonės išreiškia nepasitenkinimą policijos ir prokuratūros pareigūnų veiksmais. Pagal Prokuratūros įstatymą bei Policijos veiklos įstatymą šie pareigūnai, vykdydami savo funkcijas, yra nepriklausomi ir įstatymai draudžia trukdyti jiems atlikti savo pareigas.
Norėtųsi išskirti dar vieną laiškų grupę, kuriuose keliami nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimai. Tai žemės, vandens telkinių, miško, gyvenamųjų namų, butų ir kitos paskirties pastatų grąžinimo bei kompensavimo už turėtą turtą klausimai. Turėtų būti aišku, jog šiais klausimais sprendimus priima ne prezidentas, o įgaliotos konkrečios valstybės institucijos. Pavyzdžiui, prašymus dėl žemės nagrinėja ir priima sprendimus apskričių viršininkai ir jų administracijos. Gyvenamųjų namų grąžinimo bei kompensavimo už turėtą turtą problema ypač skaudi ir sunkiai sprendžiama Kaune. Visai suprantama, kad absoliučioje daugumoje grąžintinų namų gyvena nuomininkai ir valstybei yra labai sunku išspręsti nuomininkų problemas. Juolab jog įstatyme numatytos atitinkamos garantijos ir nuomininkams. Šie klausimai yra savivaldybės bei Vyriausybės kompetencijoje.
- Tikriausiai galima daryti išvadą, jog jeigu žmonės turėtų daugiau teisinių žinių, prašymų ir pareiškimų Lietuvos prezidentui žymiai sumažėtų...
- Teisinės pagalbos teikimo klausimas yra labai aktualus. Neretai žmones tenkina paaiškinimai teisine prasme ar patarimai, todėl galima daryti išvadą, kad jiems labai trūksta teisinės pagalbos. Nuo šių metų sausio 1 dienos yra įsigaliojęs įstatymas dėl valstybės teisinės pagalbos teikimo civilinėse bylose, pagal kurį socialiai remtiniems žmonėms gali būti suteikiama teisinė arba advokato pagalba. Jei asmuo mano, kad jam reikalinga elementari teisinė pagalba, jis galėtų kreiptis į vietos savivaldos institucijas (savivaldybes). Tuo atveju, kai žmogus yra pateikęs skundą ar pareiškimą teismui ir jam reikalinga advokato pagalba, jis turėtų kreiptis į to teismo, kurio žinioje yra konkreti byla, pirmininką arba teisėją. Taip pat yra veikiančios ir visuomeninės teisinės pagalbos teikimo organizacijos. Pavyzdžiui, socialiai remtini vilniečiai galėtų kreiptis į Teisės kliniką, kuri įsikūrusi Vilniaus g. Nr. 25, tel.: 31 28 00 arba 31 28 01.
Interesantai Lietuvos Respublikos Prezidento priimamajame (Daukanto a. 3, 111 kabinetas, įėjimas iš Universiteto gatvės pusės) priimami kiekvieną darbo dieną nuo 9 iki 15 valandos (penktadieniais - 9-12 val.). Telefonas pasiteirauti 66 41 54, faksas 66 41 45.
- Dėkoju už pokalbį ir vertingą informaciją Lietuvos žmonėms.
Kalbėjosi Ramutė PEČELIŪNIENĖ
