Jovita OŽENECKIENĖ
Būtent tokiais žodžiais 30 metų vilnietis Vitalijus Usmanovas, dūręs peiliu į nugarą, į mirtį palydėjo savo motinos sugyventinio motiną Jadvygą Strelec (68 m.).
Mediniame M. Paco gatvės 9-ojo namo 3 bute sostinėje nuo seno gyveno motina ir sūnus Strelecai. Beveik prieš 11 metų Anatolijus Strelcas (dabar jam 46 m.) susipažino ir į savo butą gyventi atsivedė tokią Liudmilą Usmanovą (48 m.), Vitalijaus motiną. Išgerti mėgo visi trys, tačiau didelių rūpesčių šis pomėgis nekeldavo. Iki 2000 metų vasaros, kai į tą patį butą atsikraustė Vitalijus Usmanovas. Tarp jo ir buto šeimininko iškart prasidėjo konfliktai, šių metų kovo 21-ąją, per Anatolijaus gimtadienį, peraugę į tragediją.
Gimtadienis nebūtų gimtadienis, jei būtų nešvenčiamas. Prie stalo susėdo keturiese. Ištuštėjo degtinės buteliai, buvo pereita prie paprastesnio, kasdieniškesnio gėrimo - dantų eliksyro "Leta". Besimėgaujant juo A. Strelecas, kaip įprasta, įkaušęs, pradėjo auklėti Vitalijų. Atseit tu šioks, toks, už chuliganizmą sėdėjęs, tris kartus administracine tvarka baustas, tačiau išvadų nedarai, nedirbi, trisdešimties sulaukei, o vis dar motinai ant spando sėdi, lauk iš mano buto!
Vitalijus nenusileido - paėmė nuo stalo puodelį ir šveitė jį motinos draugui į galvą. Šis apsipylė kraujais ir dėl smūgio bei, matyt, dėl girtumo prigulė šalia jau įmigusios L. Usmanovos. Tuo metu visai netikėtai su buteliu amoniako vienoje rankoje ir peiliu kitoje iš kambario išlėkė senoji Strelec. Sūnaus ginti. Šliūkštelėjusi skystį V. Usmanovui į veidą, užsimojo peiliu, tačiau vyrukas buvo vikresnis - išlupo peilį senutei iš rankų ir, apsukęs moterį, dūrė juo jai į nugarą. "Eik, teta, pailsėk", - tarė V. Usmanovas ir pats atsigulė miegoti.
Kad J. Strelec nebejuda, buvo pastebėta rytą, tačiau tik po paros buvo nutarta kviesti policiją ir greitąją pagalbą. Į įvykio vietą atvykusi greitosios pagalbos gydytoja konstatavo moters mirtį, tačiau net neįtarė, kad ši mirtis smurtinė. Apie tai nepagalvojo ir Jadvygos artimieji. Manė, kad ją pribaigė alkoholis ir ligos. Pasirodo, J. Strelec buvo įvairių ligų kamuolys - ją kamavo ir kepenų cirozė, moteris negalėjo gerti, tačiau nuolat piktnaudžiaudavo alkoholiu. Kad pensininkė mirė ne sava mirtimi, ne iškart buvo pastebėta ir morge. Apie vidinius nukraujavimus ir žaizdą nugaroje prakalbėta tik po kelių dienų. Tos pačios dienos rytą V. Usmanovas prisipažino nužudęs J. Strelec ir buvo sulaikytas.
Savo kaltės jis neneigė ir teisme, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių kaltino pačią nužudytąją. Pasak V. Usmanovo, su teta Jadze jis sugyvenęs kuo puikiausiai. Ši jam ne kartą sakiusi, jog džiaugiasi jo buvimu, nes Anatolijus nebeatiminėjąs jos pensijos. "Nereikėjo jai su tuo peiliu išbėgti. Nekenčiu aš peilių, - sakė Vitalijus.
Ši byla pagrįsta tik V. Usmanovo prisipažinimu. Jei jis būtų, kaip ir kiti, teigęs, jog girtas miegojo ir nieko nematė, ji gal niekada ir nebūtų pasiekusi Vilniaus apygardos teismo. Todėl teisėjo Stasio Punio nuosprendis - 9 metai nelaisvės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje - gali atrodyti ir per griežtas. "Nenoriu aš pas tuos nindzes į sustiprintą, duokite man griežtojo režimo," - pageidavo V. Usmanovas. Jo noras, kaip matote, buvo patenkintas.
