Nors Paksogeitas lyg unitazas sutraukia visas emocijas ir mintis, tačiau pasaulyje, kuriame gyvena lietuviai, šis tas vyksta ir be Rolando Pakso.
Jau nesyk yra tekę kreipti “Omni Laiko” skaitytojų dėmesį į mūsų emigracijos problemas, kartais keliant klausimus, ar užsidirbs Lietuva iš emigrantų, ar turime bent kokią rimtesnę politinę nuovoką apie pasaulio lietuvybės ateitį, ar darome ką nors, kad išvažiavimas iš Lietuvos ne tik neatrodytų vieninteliais laiptais į dangų, bet sugrįžimas gimtinėn rodytųsi patrauklus ir žaismingas dalykas. Siūliau net pakeisti nedeklaruojamų pinigų minimalią sumą, kurią galėtų parsivežti namo mūsų nelegalūs uždarbio emigrantai. Tačiau Lietuvoje niekas neskuba keisti tų valdžios nutarimų, kurie ir taip neveikia: kas laikysis tiesiog užgaulių biurokratinių nuostatų? Nedarė to buvęs verslininkas R. Paksas, nedaro tūkstančiai emigrantų, o įkliūva tik latvių dviratininkai.
Kas atsitiko šiandieniniame politikos pasaulyje, kad vėl galima imti kvaršinti skubančių skaitytojų galvas? Manau, kad yra tokių įvykių. Pirmiausia itin demokratų nemėgstamas JAV prezidentas George’as W. Bushas pareiškė, kad imsis nelegalių darbininkų amnestijos. Politikos ekspertai sako, kad šis JAV prezidento sprendimas toli gražu nėra jo meilės imigrantams išraiška. Viena vertus, terorizmo baimė verčia stiprinti migracijos srautų kontrolę. Kita vertus, tarp 20 milijonų meksikiečių JAV yra daug legalių balsuotojų. Imigrantų simpatijos - didelis G. W. Busho komandos siekis.
Dešimtys milijonų JAV darbo rankų yra nelegalios. Iš jų mažiausiai 100 000 yra lietuviškos. Galimybė legalizuotis dešimtims tūkstančių senukų prižiūrėtojų, remontininkų ir restoranų darbininkų iš Lietuvos yra masinanti. Jie pagaliau galės nesibaiminti represijų, deportacijų namo ir, žinoma, privalės susimokėti mokesčius amerikiečių iždo tarnyboms. Tiek, kiek liks nuvertėjusių dolerių, bus galima be baimės vežti gimtinėn, kurios valdžiai teks laikytis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties. Kas iš to? Viena prielaida: didės pati migracija ten ir atgal, nes nebeliks baimės, kad grįžusiam Lietuvon ir JAV vizų režimą sulaužiusiam migrantui bus užkirstas kelias darsyk pakartoti darbo užjūryje paieškas. Kita prielaida: turėtų normalėti naujųjų Amerikos lietuvių ryšys su tėvyne.
Jei paksininkams nepasiseks sustabdyti Lietuvos eurointegracijos, jau šią vasarą padaugės buvusių nelegalių lietuvių darbininkų iš Didžiosios Britanijos. Pamažu nustos uolieji Lietuvos muitininkai rūpintis, kiek pinigų vežasi Londono picų kepėjas per savo reikšmę prarandančią vakarinę Lietuvos sieną. Judrumas per ją tikrai padidės, o nemalonių procedūrų ir smulkių ar stambių kyšių sumą ištirpins laikas. Žinoma, yra didelė tikimybė, kad lietuviai pliūptels ieškoti prisisvajotos lengvo uždarbio duonos į Vakarus, tačiau taip pat yra tikėtina, kad ta duona greitai apkars. Tačiau būti Lietuvos piliečiu ir dirbti plačiame pasaulyje - virtualiai ar realiai - darysis vis įprastesniu reikalu. Žinoma, jei paksininkams rusiškai parašyta Lietuvos diskreditacijos programa bus įgyvendinta ir Europos Sąjunga bus pakeista į rytietišką, satelitinį, artimojo užsienio rojų, gali pasikeisti emigruojančiųjų socialinė, kultūrinė ir politinė sudėtis. Juk dvejetukininkai yra didžiausia R. Pakso viltis bei rūpestis...
Dabar pagalvokim, ką migracija turi bendra su rinkimais? Manyčiau, kad ryšys yra tiesioginis. Rinkėjų skaičiaus mažėjimas ir balsuotojų kontingento intelektinės savybės yra susijusios su kelių šimtų tūkstančių balsuotojų nutekėjimu iš Lietuvos. Judresni, darbštesnis, drąsesni, kartais ir protingesni Lietuvos piliečiai atitolsta nuo balsavimo urnų, palikdami gimtinėje kontrastingą padėtį: į dvi stovyklas vis pikčiau besidalijančią publiką. Viena stovykla - išsilavinę, prakutę, prasimušę, laimėję ir protu bei prakaitu užsidirbę geresnį gyvenimą viršutiniai sluoksniai. Kita stovykla - permainų ir nesėkmių nualinti, įpykę, labiau socialinio keršto nei pažangos ištroškę, viskuo nusivylę apatiniai liaudies sluoksniai.
Darau prielaidą: emigracija labiausiai silpnina provakarietiško viduriniojo sluoksnio formavimosi procesą. Į Rusiją uždarbio emigrantai dar ilgai nevažiuos, jei iš viso kada nors važiuos. Tad tikėtina, kad emigravęs elektoratas yra labai svarbi liberaliosios demokratinės tėvynės ateities socialinė atrama. Todėl susirūpinimas lietuviškomis balsadėžėmis Vakarų pasaulyje - pirmiausia JAV ir Didžiojoje Britanijoje - yra labai svarbus Lietuvos valdžios uždavinys. Lietuva gali labai daug laimėti iš emigracijos, jei tik nepasitenkins ištiestų muitininkų rankų paradu.
