Daiva NORKIENĖ, Sigitas STASAITIS
Paluknyje startavusias tarptautines lėktuvų ralio varžybas nutraukė netikėta dviejų lakūnų žūtis. Septyniolikos metų senumo lenkiškas lėktuvėlis "Wilga 35A" iš maždaug 30-40 metrų aukščio nukrito prie starto linijos.
Vilniaus aeroklubui priklausančiame Paluknio (Trakų raj.) aerodrome vyko Tarptautinės lėktuvų ralio varžybos "Sparnų" prizui laimėti. Be Lietuvos lakūnų, dalyvavo Lenkijos komanda, daugkartinė pasaulio čempionė, su treneriu Andžeju Osovskiu. Pastarasis pasaulyje garsėja ne tik kaip labai aukšto lygio pilotas ir treneris, bet yra ir FAI (tarptautinė aviatorių organizacija) komisaras.
Lėktuvų ralis - tai kažkas panašaus į orientacininkų varžybas. Komandoms prieš pat startą išdalinamos užduotys (maršrutas, nuotraukos), skrendant reikia surasti ir žemėlapyje pažymėti iš nuotraukų pažintas vietas - sankryžas, kelius, gojus. Komandas sudaro du lakūnai: vienas pilotuoja lėktuvą, antras, vadinamasis navigatorius, dirba su nuotraukomis ir žemėlapiu. Lėktuvai į startą kilo kas trys minutės, šiauliečių Genadijaus Kapcovo (52 m.) ir Vidimanto Punio (45 metų) "Wilga" startavo viena iš paskutiniųjų, (todėl anksčiau išskridę kolegos (varžybų metu draudžiama naudotis radijo ryšio priemonėmis) ramiausiai sau baigė užduotis ir tik grįžę išgirdo, jog atsitiko tragedija ir varžybos laikomos neįvykusiomis. Kai Genadijaus pilotuojamas lėktuvas priartėjo prie starto linijos, ten buvę varžybų teisėjai pastebėjo, jog vyksta kažkas negero: "Wilga" skrenda aukštyn užplėštu priekiu, tarsi ruoštųsi kilti, tačiau užuot didinusi greitį lėtėja. Taip pavojingai mažu greičiu lėktuvėlis kurį laiką praskrido palei Vilniaus - Druskininkų plentą, apsuko ratą ir grįžo į startą. Visa tai matę kai kurie patyrę aviatoriai "Akistatai" sakė negalį komentuoti avarijos priežasčių, tačiau buvę aišku, kad neištaisius lėktuvo padėties, jis nukris. Taip ir atsitiko: vienu metu "Wilga" 45 laipsnių kampu kniubo žemyn ir iki sparnų susmigo į minkštą durpingą pievą. Per minutę pribėgę teisėjai abu lakūnus aptiko nebegyvus; vėliau jų kūnus iš metalo gniaužtų išlaisvino atskubėjusi ugniagesių gelbėtojų brigada, giliai iš žemės buvo ištrauktas lėktuvėlio variklis. Abu lakūnai buvo labai patyrę, skraidymų stažas viršijo tūkstantį valandų. Kol kas spėliojama, gal skrendant sušlubavo Genadijaus sveikata, o gale už jo sėdėjęs kolega, suprantama, negalėjo skubiai perimti lėktuvėlio valdymo ir žuvo kartu. Kaip "Akistatai" sakė patyręs lakūnas, treneris ir instruktorius Aduardas Ramonas, anksčiau dirbęs Vilniaus aeroklubo viršininku, tokie įvykiai tik pas mus sulaukia išskirtinio dėmesio, visi spėlioja, kas dėl to kaltas, kodėl įvyko. Sovietmečiu, pasak aviatoriaus, buvę dar blogiau - tirti sulėkdavo KGB, prokurorai.
- Vakaruose tokios lėktuvėlių avarijos prilyginamos autoavarijoms, tai tėra paprasčiausi draudiminiai įvykiai: skraidė, nukrito, buvo apsidraudęs - šeima gavo kompensaciją, ir tiek, - sakė A. Ramonas, treniravęs ne tik lietuvius, bet ir triūsęs Švedijoje bei JAV.
Žuvusieji pakruojietis V. Punis ir šiaulietis G. Kapcovas priklausė Šiaulių aeroklubui. V. Punis sovietmečiu tarnavo karinėse oro pajėgose lakūnu, pastaruoju metu Pakruojyje turėjo savo verslą, vadovavo šio miesto Liberalų partijos skyriui. Skraido ir Vidmanto sūnus, kuris Lietuvoje yra garsus sklandytojas. V. Punis taip aktyviai dalyvavo Šiaulių aeroklubo veikloje, jog prieš metus buvo išrinktas šio oro klubo tarybos pirmininku. Verslininkas savo lėšomis buvo parėmęs klubą, pakruojiečio padovanoti pinigai panaudoti remontuojant klubo patalpas bei skrydžių valdymo bokštelį.
G. Kapcovas anksčiau taip pat buvo kariškis, sovietmečiu jis dirbo Šiaulių Zoknių kariniame oro uoste aviacinės elektronikos inžinieriumi. Neseniai Genadijus išėjo į atsargą ir ieškojosi kito darbo. Genadijus buvo vedęs, turėjo du sūnus. Vienas jų taip pat likimą susiejo su aviacija - Šiaulių oro uoste dirba dispečeriu.
Į Šiaulių aeroklubą G. Kapcovas įstojo prieš ketvirtį amžiaus. Išmokęs skraidyti šiaulietis įgijo lakūno mėgėjo licenciją, kurią pernai medikai buvo laikinai sustabdę dėl sveikatos.
Dėl sovietmečiu Šiauliuose buvusio didžiausio Pabaltijyje karinio oro uosto Šiaulių aviatoriai mėgėjai skraidyti galėjo tik Raudondvaryje (Radviliškio raj.). Negana to, kad iki šio kaimo aerodromo nuo Šiaulių beveik 30 kilometrų, lakūnai ir sklandytuvai kilti galėdavo tik gavę kariškių leidimą. Dėl karinio oro uosto kaimynystės Šiaulių aeroklubas net ir sovietmečiu buvo labai menkai aprūpintas. Pastaruoju metu, be kelių sklandytuvų, jame buvo likę tik du skristi galintys lėktuvai "Wilga 35A", dar vienas toks pat remontuojamas. Sudužusioji "Wilga" buvo naujesnė, pagaminta 1984 metais. Prieš porą metų gamykloje Lenkijoje jai buvo atliktas kapitalinis remontas, ji dažniausiai buvo naudojama į orą ištempti sklandytuvus. Per aviacijos šventes su šia "Wilga" skraidydavo tuometinis Šiaulių meras, dabar Šiaulių universiteto dėstytojas bei Šiaulių aeroklubo tarybos pirmininko pavaduotojas A. Lankauskas.
Šiaulių aeroklubo nariai jau seniai nebuvo patyrę tokių tragedijų, o dvi įvyko lygiai dėl tos pačios klaidos, kokią, manoma, padarė ir žuvusysis V. Punis. 1981 metais lėktuvas "Wilga" kėlė sklandytuvą "Blanik" su instruktoriumi bei sklandymo mokiniu, 11 klasės moksleiviu. Pastarasis, pamatęs, jog oro duobės mestelėta "Wilga" sumojavo sparnais, pamanė, jog tai ženklas atsikabinti nuo lėktuvo, tad tą ir padarė nepasiklausęs instruktoriaus. Nenorėdamas leistis ant miško, instruktorius sklandytuvą bandė apgręžti oro uosto pievos pusėn, tačiau žemame aukštyje prarado greitį ir nukrito. Priekyje sėdėjęs moksleivis ištiško, o instruktorius sunkiai susižeidė. Padariusi lygiai tokią pat klaidą paskutiniame, ketvirtajame, posūkyje prieš nusileisdama dar anksčiau Raudondvaryje nukrito ir užsimušė gana prityrusi sklandytoja.
Šiais metais "Wilga" nukrito ir Panevėžyje. Sunkią traumą patyręs pilotas Gediminas Šuškevičius neapsižiūrėjo, kad baigiasi degalai. Susižeidė ir kartu skridęs Svajūnas Jonika. Šiaip lenkiškos "Wilgos" yra vienas iš patikimiausių. Jei ir įvyksta avarijos, tai dažniausiai dėl lakūnų kaltės. Štai 1986-aisiais Akmenėje lakūnai žuvo užkliudę medžius, o 1991-aisiais ties Pasvaliu - užkliudę elektros laidus.
