Alvidas JANCEVIČIUS
Vytautas Venckus (27 m.) iki šios tragedijos jau buvo teistas keturis kartus. Paskutinįjį kartą - 1999 metais.
Ir štai pernykščio birželio 20-osios vidurdienį Kazlų Rūdoje, A. S. namo virtuvėje, jis susiginčijo su Vladimiru B. Kai žodžiai baigėsi, prasidėjo smūgiai. Nukentėjusysis išėjo ir grįžo vedinas šunimi. Tiesiog norėjo pagąsdinti. V. Venckus savo įniršį išliejo ir ant gyvūno - jį sužeidė. Tuomet Vladimiras B., regėdamas tokią įvykių eigą, nutarė išeiti, bet prie vartelių jį pasivijo V. Venckaus peilio smūgis į nugarą. Teismo medikai vėliau nustatė, jog vyrui buvo sužalota pleura ir plautis. Nukraujavęs Vladimiras B. mirė.
Kauno apygardos teismas V. Venckui už tyčinį nužudymą paskyrė laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą atmetė.
Kasaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui V. Venckus teigė, esą teismas, priimdamas nuosprendį, rėmęsis tik jį kaltinančiomis ir visiškai ignoravęs jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Vladimirą B. jis nužudęs esant būtinajai ginčiai. Nukentėjusysis siundęs ant jo šunį, puolęs peiliu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija savo nutartyje konstatavo, jog pradinis konfliktas, kilęs prie namo durų dėl šuns, jau buvo pasibaigęs. Nukentėjusysis buvo beišeinąs iš kiemo, todėl V. Venckui gintis nebebuvo nuo ko. Kolegija taip pat nustatė, kad byloje nėra aplinkybių, įrodančių V. Venckų buvus didžiai susijaudinus.
Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija kasacinį skundą atmetė.
