Visą praėjusią savaitę šalies laikraščiai daug rašė apie teismų sistemą, apie tai, kad būtina išvalyti iš teisėjų korpuso nekvalifikuotus ir nesąžiningus teisėjus. Akstiną tokiems straipsniams davė Aukščiausiojo Teismo teisėjas Valentinas Mikelėnas, paprašęs išleidžiamas iš darbo.
Prezidentas paprašė patylėti
"Mano pasitraukimas nėra skatintas kokių nors asmeninių ambicijų ar kitokių priežasčių. Tai yra tiesiog pilietinis žingsnis,"- po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi sakė V. Mikelėnas. Jis tvirtina, kad jo sprendimui įtakos niekas nedarė. Pažymėjęs, kad per pokalbį išdėstė V. Adamkui pasitraukimo motyvus, V. Mikelėnas žurnalistams teigė, kol kas nenorintis jų viešinti. "Prezidentas paprašė, kad kol kas to neatskleisčiau, turiu laikytis prezidentui duoto žodžio,"- pabrėžė V. Mikelėnas.
Pasak prezidento atstovės spaudai, V. Adamkus apgailestavo, kad AT netenka aukštos kvalifikacijos teisininko, vieno geriausių civilinės teisės specialistų. V. Mikelėnas buvo įtrauktas pernai liepą į prezidento sudarytą darbo grupę, kuri rengė pasiūlymus, kaip tobulinti teismų darbą. Darbo grupė jau pateikė valstybės vadovui parengtus teisės aktų projektus. V. Mikelėnas žadėjo prezidentui pateikti atskirą nuomonę dėl kai kurių darbo grupės siūlymų. Jo nuomone, projekte "per mažai priemonių", kurios pakeltų teismus "iš dugno".
Klaną apėmė nerimas
Aukščiausiojo Teismo teisėjui Valentinui Mikelėnui nusprendus pasitraukti iš pareigų ir viešai prabilti apie blogybes, teisėjų klaną apėmė nerimas.
L.T. šaltinių duomenimis, jei V. Mikelėnas iš tiesų paviešins, ką žino, labiausiai gali nukentėti keistus sprendimus priimantis Kauno apygardos teismo teisėjai.
Prieš kelias savaites Kauno apygardos teismas patenkino vieno garsiausių Kauno šešėlinio pasaulio veikėjų Algirdo Žemaičio, pravarde "Kukas", skundą ir išleido jį į laisvę.
Jo bendrininkas Valdas Vaitekūnas to paties teismo dėka į laisvę išėjo kiek anksčiau. Abiejų įtariamųjų prašymus paleisti į laisvę patenkino teisėjas Algirdas Jaliniauskas. Abu veikėjai laukia teismo už turto prievartavimą ir turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu.
Praėjusiais metais savo sprendimu Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas šokiravo tiek prokurorus, tiek policijos pareigūnus. Jis išlaisvino už narkotikų prekybos organizavimą suimtą čigonę Svetlaną Mustafą.
Teisėją sugraudino sunkiu nusikaltimu įtariamos čigonės kalbos apie sunkią materialinę padėtį ir mažus vaikus, kurių nesą kam prižiūrėti.
"Skurstančią" čigonę prie tardymo izoliatoriaus vartų pasitiko prabangiu visureigiu BMW X5 atvykę tautiečiai.
To paties teisėjo G. Večersko malonės sulaukė žiauriu nužudymu įtariamas žmogus.
Kas kompromituoja prezidentą?
Prezidentas Valdas Adamkus pagaliau suabejojo Biržų rajono apylinkės teismo pirmininko Valento Margevičiaus tinkamumu eiti šias pareigas, nors pernai pats pratęsė teisėjo įgaliojimus.
V. Margevičiaus kandidatūrą svarsčiusios Teismų tarybos narys ir prezidento patarėjas teisės klausimais Haroldas Šinkūnas tikina nežinojęs nei apie skandalingą teisėjo praeitį, nei fakto, kad V. Margevičiumi nepasitiki slaptosios tarnybos.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius tvirtina, kad apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, jog V. Margevičiui draudžiama dirbti su slapta informacija, žinojo ne tik H. Šinkūnas, bet ir kiti Teismų tarybos nariai. V. Greičius viešai įrodė, kad jis yra teisus. Jis žurnalistams išdalijo kompaktinius diskus, kuriuose Teismų tarybos, kurioje buvo svarstoma, ar pratęsti įgaliojimus Biržų teisėjui, garso įrašas.
2000 metais V. Adamkaus dekretu V. Margevičius paskirtas Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėju, vėliau tuometinio prezidento Rolando Pakso dekretu - Biržų rajono teismo pirmininku. Pasibaigus penkerių metų kadencijai, V. Adamkus turėjo spręsti, ar pratęsti teisėjo įgaliojimus.
Svarstant V. Margevičiaus kandidatūrą, Teismų taryba informuota, kad VSD atsisakė išduoti jam leidimą dirbti su visiškai slapta informacija, nes 2002 metais, pildydamas anketą, teisėjas nuslėpė, kad buvo atleistas iš milicijos, nepaminėjo jam iškeltos baudžiamosios bylos. 2004 metais Teisėjų garbės teismas dėl sąmoningai nutylėtų faktų V. Margevičiui skyrė drausminę nuobaudą.
Tačiau tarybos nariai į tai nekreipė dėmesio, balsų dauguma pritarė V. Margevičiaus kandidatūrai. "Prieš" balsavo tik Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Vytautas Greičius, kuris dabar yra dėl to paties V. Margevičiaus kaltinamas.
Teisėjai melagiai
V. Margevičius, suprasdamas, kad po tokio skandalo ir sukompromitavimo jam dirbti būtų sunku, atsistatydino. O ar kas nors dar atsistatydins - neaišku. Įdomiausia tai, kad, matyt, norėdami įtikti prezidentui, pas jį atskubėjo Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius, to paties teismo teisėjas Romas Klišauskas, Apeliacinio teismo teisėjas Visgantas Višinskis ir teisingumo viceministras Gintaras Švedas. Jie visi prezidentui sakė, kad raštiškos pažymos apie V. Margevičių varianto nematė. Kiti tarp jų ir Teismų tarybai priklausantis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas tokią pažymą matė. "Svarbiausia tai, ar Teismų tarybos nariai žinojo apie neigiamus teisėjo biografijos faktus, ar ne, o ne informacijos šaltinis, - "Respublikai" sakė Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. - Tarybos nariai apie tai žinojo, aš - taip pat. Balsavau "už" todėl, kad pilietis jau anksčiau buvo nubaustas už tai, kad pildydamas anketą VSD nuslėpė kai kuriuos faktus. Niekas nepaneigs, kad Tarybos nariai girdėjo apie tą pažymą". Tačiau prezidentas šį kartą girdi tik savo patarėją H. Šinkūną, kuris, atrodo, kažkodėl neinformavo prezidento apie Teismų tarybos posėdžio metu vykusias diskusijas dėl V. Margevičiaus. Dabar prezidentas pyksta ir sako, kad prarado pasitikėjimą V. Greičiumi, jam nepatiko jo arogantiška laikysena. Tačiau atrodo, kad eilinį kartą prezidentą pavedė jo patarėjai.
Nevienareikšmė situacija
Šalies teisininkai nevienareikšmiškai vertina situaciją teismų sistemoje. Advokatas Kęstutis Čilinskas laikraščiui "LT" sakė, kad teismų sistemai reikia rimtos reformos. "Reikia atsisakyti teismų sistemos kaip centralizuotos piramidės, kurios viršūnėje - politikai ir su jais turintis gerai sugyventi AT pirmininkas. Reikia atsisakyti tvarkos, pagal kurią politikai įeina į Teismų tarybą, sprendžiančią, be kitų svarbių dalykų, ir teisėjų karjeros klausimus. Valdžios atstovai gali stumti karjeros laiptais sau ištikimus, nors ir nekvalifikuotus, teisininkus", - tai K. Čilinsko nuomonė.
"Jeigu lyginsime teismų situaciją su situacija visose kitose valstybės gyvenimo srityse, su situacija aukščiausiuose valdžios ešelonuose, tuomet galėsime sakyti, kad teismuose situacija yra normali. Prezidentui reikia rašyti dešimt balų už tai, kad jis reaguoja į situaciją, į reiškinius, nes pamename ir laiką, kai apie tai būdavo nutylima",- "Kauno dienai" sakė Advokatų tarybos vadovas Rimas Andrikis.
"Žinoma, reikia pripažinti, kad šaukštas deguto pakeičia viso medaus statinėje skonį. Tačiau norint nagrinėti konkrečius atvejus, reikėtų daugiau duomenų. Kad ir teisėjo V. Mikelėno atveju - matau žingsnį, bet negirdžiu jokių argumentų",- stebėjosi advokatas.
"Gal visi pastarieji su teismais susiję įvykiai atsitiktinai supuolė krūvon, bet, antra vertus, tai rodo, kad išties su viena iš valdžių, teismine valdžia, nėra viskas taip gerai, kaip norima kartais apie ją pasakyti: kad joje tvarka, kad ji stabiliai dirba",- pareiškė Lietuvos teisininkų draugijos (LTD) pirmininkas Stasys Šedbaras.
Pasak jo, jeigu Prezidentas inicijavo naujo Teismų įstatymo projekto parengimą, "matyt, buvo ką taisyti".
