- Kiekviena dovana žmogui suteikia džiaugsmo, tačiau galbūt jūs galėtumėte prisiminti atvejį, kuomet gavote netikėtą, jus gerokai nustebinusią dovaną? Kalėdinės dovanėlės
Artėjant Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms daug kur galima rasti patarimų, kaip išrinkti kuo malonesnę dovaną savo artimui.
Amerikietė žurnalistė Meri Danlivi apkalusė savo draugus, pažįstamus, giminaičius ir kaimynus, norėdama išsiaiškinti, kokių dovanų jie norėtų gauti. Šio mokslinio tyrimo pagrindu buvo sudarytas ištisas pačių netinkamiausių dovanų sąrašas, kurį šįsyk ir pateikiame savo skaitytojams.
1. Dovanos su juodojo humoro atspalviu.
Bilietai į vieną galą, iškilmingai įteiktas uošvei.
Kulinarijos knyga, kurioje išspausdinti riebių ir saldžių patiekalų receptai, žmogui, iš visų jėgų besistengiančiam sulieknėti.
Puikių cigarų dėžutė žmogui, ką tik metusiam rūkyti.
Namie virta uogienė - diabetikui.
Lašiniai - musulmonams ir judėjams.
2. Absoliučiai nenaudingi daiktai
Kompaktinė sunkiojo roko plokštelė garbaus amžiaus žmogui.
Ledo ritulio lazda nieko neiškamančiajam apie ledo ritulį ir pan.
3. Mirtini ginklai.
Laidynės, šratais šaudantys ginklai ar medžiokliniai peiliai mažiems vaikams.
4. "Išprotėję" žaisliukai.
Tai gaminiai, turintys nemalonų kvapą ar bjauriai atrodantys. Pavyzdžiui, guminės fekalijos.
5. Pastovios dovanos.
Ginimaičiams ar artimiems draugams metai iš metų galima dovanoti vieną iį tą patį. Pavyzdžiui, visi negali atsidžiaugti, kai penkerius metus iš eilės dovanų gauna fotoaparatą ("muilinę") ar vaikišką kaleidoskopą.
6. Senienos.
Akmenys, pagaliukai, molinės kaukolytės, saujelė žemės, paimtų greta Didžiosios kinų sienos, Egipto piramidžių, Lazdijų muitinės, geležinkelio stoties ar pan., yra labai geros dovanos. Be to, laikui bėgant jų vertė tik augs.
7. Jokios dovanos.
Puikiausias variantas - ateiti per Kalėdas ar Nuajuosius metus be jokios dovanos ir prižadėti kitais metais atnešti dvi dovanas.
Na, o kokias dovanas ruošia ir gauna mūsų tautiečiai, pasidomėjo mūsų laikraščio žurnalistai.
Dovanėlė meilužiui
Viena inteligentiška vieniša pedagogė nusprendė pradžiuginti savo meilužį gydytoją traumatologą originalia kalėdine dovanėle. Moteriškė išsinuomojo Kalėdų Senelio bei Snieguolės rūbus ir ilgai kalbino kaimynystėje gyvenantį viengungį, kad šis jai pagelbėtų. Kaimynas sutiko tik tada, kai buvo ištuštintas jau antras butelaitis ir kandidatas į Kalėdų Senelius įgavo pakankamai "pilietinės" drąsos. Kadangi visa tai vyko dar sovietmečiu, tai Kalėdų Seneliui ir Snieguolei apie pusvalandį teko skambinti telefonu, kol pavyko išsikviesti taksi, ir dar apie valandą gaišti, kol atvažiavo užsakytas automobilis, tad prie gydytojo namų jie atsidūrė likus valandai iki vidurnakčio. Kalėdų Senelis natūralia violetinės spalvos nosimi ir Snieguolė nuo išgerto alkoholio ryškiai nuraudusiais skruostais padarė neišdildomą įspūdį vienomis trumpikėmis, kurias tą vakarą po eglute jam buvo padėjusi žmona, duris atvėrusiam medikui, kuris, pažinęs vizituotojus, taip ir liko išsižiojęs ir daugiau nepratarė nė vieno žodžio. Užtat iš miegamojo išlindusi chalato skvernus susisiautusi gydytojo žmona, matyt, dar tebetroško buvusių linksmybių pratęsimo, nes kai Kalėdų Senelis iš savo maišo ištraukė ir įteikė jos mėgstamus kvepalus, ji pražydo palankia šypsena ir ištraukusi iš spintelės ant stalo pastatė pradėtą konjako buteliuką. Visiems Išgėrus dar po kelias taureles, savo dovanas - lygiai tokias pat kaip ir žmonos dovanotas trumpikes bei indiškų prezervatyvų pakuotę - namų šeimininkui įteikė ir Snieguolė, godžiu bučiniu užantspauduodama jam lūpas. Besusiraukiančią gydytojo žmoną Kalėdų Senelis nuramino skambiu bučiniu į skruostą ir šioji vėl pralinksmėjo, koketiškai demonstruodama bandančią išsprūsti pro vis labiau besiskečiančią chalato iškirptę apnuogintą krūtinę. Besiklijuojančių porų linksmybes, kurioms priešintis bandė tik keblioje situacijoje atsidūręs medikas, nutraukė grubiai į duris pasibeldęs ir pagrasinęs ilgiau nebelaukti taksistas. Nors ir labai nenoriai, tačiau Kalėdų Senelis ir Snieguolė dar keliais bučiniais atsisveikino su šeimininkais ir išvažiavo namo. Gydytojo žmona, dar kartą apžiūrinėdama gautas dovanas, staiga susidomėjo, iš kur pas juos užgriuvo tokie netikėti svečiai, ir pagaliau žadą atgavęs jos vyras sumelavo, kad Kalėdų Senelį organizavo ligoninės profsąjungos pirmininkė Zina, dovanas nupirkusi iš profsąjungos lėšų. Kas galėjo pamanyti, kad kol gydytojas ramino iki kraštutinumo įtemptus nervus po dušu, nepaisant vėlyvo meto, žmona paskambins Zinai, su kuria draugavo jau kelerius metus, ir padėkos už linksmą siurprizą. Iš miegų pažadinta pirmininkė, savaime suprantama, nesumojo būti diskretiška ir trumpai drūtai išklojo apie jokį Kalėdų Senelį ir Snieguolę nieko nežinanti ir jokių kvepalų ar juo labiau prezervatyvų profsąjungos narių šeimoms už visuomeninius pinigus nepirko bei nedviprasmiškai pasiūlė pasidomėti savo antrosios pusės moraliniu veidu. Aiškinimasis vyko iki paryčių.
Kitą rytą gydytojas traumatologas į darbą atėjo su ryškia moteriško batelio kulniuko formos mėlyne paakyje ir nagais subraižytu veidu. Santykiai su meiluže Snieguole po tos nakties nutrūko galutinai, o šeimyninės santarvės atstatymas kainavo pusę metų užtrukusiu nervų tampymu ir tris flakonus prancūziškų kvepalų.
Be dovanos niekad nelieka...
- Ar Kalėdų Senelis neaplenkia jūsų namų? - klausiame Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorių Aleksandrą Davidonį?
- Esu gimęs ne Lietuvoje, todėl dažniausiai man ir namiškiams dovanas atneša Senelis Šaltis per Naujuosius Metus. Kaip benutiktų, be dovanų niekad nelieku, nes gruodžio 31-ąją švenčiu savo gimtadienį. Žinoma, man tai būna dviguba šventė, todėl smagu jai ruoštis... Prisiminsiu, kaip šias dvi progas atšvenčiau pernai. Prieš pat Naujųjų sutikimą mano namuose susirinko svečiai, kuriems buvo nurodyta atvykti su karnavaliniais kostiumais, kaukėmis. Man teko Senelio Šalčio vaidmuo. Manau, kad su tuo susidorojau gana sėkmingai. Artėjant vidurnakčiui, pagalbon pasikvietęs keletą kaukėtų svečių (na, žinoma, ne plėšikų), nuvažiavau į Lukiškes - savo darbovietę. Aidint laikrodžio dūžiams Naujųjų metų proga pasveikinau visus kalinamuosius bei tuo metu dirbusius įstaigos darbuotojus, pareigūnus...
Brangiausia dovana - iš artimo žmogaus...
Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Sigita Boratinskienė sako:
- Iš tiesų, labai laukiu kalėdinių dovanėlių ir, žinoma, pati jas ruošiu. Prisipažinsiu - norisi paruošti kažką ypač gražaus, netikėta, todėl ieškau iki paskutinės dienos, bet pasitaiko, jog, nieko ypatingesnio taip ir nesuradus, prisieina stverti tai, ko ne itin norėtųsi... Todėl su apmaudu galiu pasakyti, jog mano dovanėlės galbūt nudžiugina ne visus, jas gavusiuosius...
- Bet juk sakoma, kad svarbu ne tai, kas dovanojama, o tai, kas dovanojo!
- Be abejo! Man, pavyzdžiui, brangiausios dovanėlės - gautos iš vaiko, iš artimo žmogaus... Apie materialinę dovanų vertę niekada negalvoju...
- Kiekviena dovana žmogui suteikia džiaugsmo, tačiau galbūt jūs galėtumėte prisiminti atvejį, kuomet gavote netikėtą, jus gerokai nustebinusią dovaną? - klausiame Alytaus PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų tyrimo komisarės Laimos Jusienės:
- Man labiau patinka dovanoti kitiems, tačiau negaliu nuneigti, jog nebūnu patenkinta gavusi dovanų. Iš tiesų, prisimenu vieną gana netikėtą atvejį, kuomet prieš didžiąsias metų šventes gavau kalėdines melodijas grojantį Kalėdų Senelį. Vienas vyrukas jį atsiuntė iš Anglijos ir per savo artimuosius perdavė man. Kadaise, kai dar dirbau tardytoja, man teko tirti jo, kaip įtariamojo, nusikaltimą, rinkti apie jį medžiagą, tardyti. Atrodo, jog po to šis žmogus buvo teisiamas, tiktai nežinau, ar pateko į kalėjimą. Vėliau atsidūrė Anglijoje. Nustebino kartu su dovana atsiųstas prierašas. Tas vyriškis reiškė man padėką už tai, kad teisingai ir labai žmogiškai su juo pasielgiau - nemurkdydama į purvą, nemindžiodama, nežemindama atlikau tyrimą - kad viso to dėka jis suprato padarytas klaidas ir jų daugiau gyvenime nebekartos. Iš tiesų, toks buvusio įtariamojo, kurį gerai prisimenu, gestas man buvo visiškai netikėtas ir labai maloniai nustebino. Tai, ko gero, pati įsimintiniausia dovana, kurią esu gavusi...
- Na, o kuo ruošiatės nudžiuginti namiškius?
- Iki šiol tekdavo suruošti apie 25 dovanėles - maždaug tiek žmonių, kartu su namiškiais, susirenka mūsų sodyboje per Kalėdas. Vis dėlto šiemet nusprendžiau (vieną rytą bepusryčiaujant pasitarusi su vaikais) šią tradiciją kiek pakeisti - daryti taip, kaip vaikai mokykloje arba mes savo darbo kolektyve, kuomet traukiame lapelius ir žinome, ką sveikinsime Kalėdų proga. Taigi dabar dovanų teks pirkti mažiau, tačiau su didesne atsakomybe... Norėčiau vis dėlto pabrėžti, jog toks jau mano charakterio bruožas - stengiuosi labiau rūpintis kitais nei savimi... Noriu, kad žmonės mane gerbtų, o man svarbu jų nepavesti, laikytis žodžio...
- Kokią dovanėlę šiemet norėtumėte rasti po eglute?
- Esu labai neišranki - man labiausiai patinka kvepalai. Namiškiai žino, kokie konkrečiai. Tad jau galiu iš anksto nujausti, ką rasiu po eglute. Tai bus ir laukiama, ir širdžiai miela dovana.
