Jie šaudė, prievartavo, masiškai žudė ir plėšė... Šie diktatoriai ir tironai buvo patys didžiausi visų laikų nusikaltėliai. Tačiau likimas ir jiems skyrė žiaurų galą...
Jungė kruvinas gyvenimas
Šių metų kovo 6-ąją vyrai tyliai įslinko į už 180 kilometrų nuo Bagdado esančias Audžos kapines. Su kastuvais ant pečių, jie pasuko prie dviejų Irako vėliavomis pridengtų kapų. Vyrai be žodžių ėmėsi darbo. Kastuvai lengvai smigo į smėlį. Netrukus buvo iškasti dveji į drobules suvynioti palaikai ir nunešti toliau, už kelių šimtų metrų. Čia, praviranda mauzoliejuje, jie buvo iš naujo palaidoti. Po to mauzoliejaus durys tučtuojau užsidarė ir vyrai skubiai išsiskirstė.
Kuriems galams ši slapta, vos ne pogrindinė ceremonija? Ogi tam, kad tėvas ir sūnūs amžiams liktų drauge vieni šalia kitų. Dabar šiame mauzoliejuje ilsisi senasis diktatorius Sadamas Huseinas ir du jo sūnūs, Udajus ir Kuasajus... Mirtis sujungė šiuos tris vyrus taip, kaip juos jungė kruvinas ir barbariškas gyvenimas.
Tada, kai tėvas sėjo siaubą šalyje, degino ištisus kaimus ir klojo lavonais kelius, Udajus ir Kuasajus "linksminosi"...
Vyresnysis Udajus gavo originalią dovaną savo penkiolikos metų gimtadieniui: teisę nužudyti savo pirmąjį kalinį... Vėliau jis eidavo į naktinius Bagdado barus ir nusigėręs ne vieną automato apkabą paleisdavo į lubas. Jeigu moteris jam patikdavo, Udajus ją išprievartaudavo. 1984 metais Habanijos kurorte, kuriame tuo metu jis atsidūrė, vyko vestuvės. Jaunoji, savo nelaimei, buvo graži... Udajus įsakė nuvežti jaunąją į viešbutį, kad ja pasismagintų. Vengdama pagrobėjo agresijos, mergina šoko pro langą ir užsimušė tiesiog po savo vyro kojomis. Jaunasis visų akivaizdoje Udajų prakeikė, todėl buvo suimtas, nuteistas "už išdavystę" ir jam tučtuojau įvykdyta mirties bausmė.
Kuasajus, jaunesnysis - kuklesnis. Pistoletą "Beretta" ir teisę juo naudotis gavo būdamas 13 metų. Kai tapo pilnamečiu, sėjo mirtį ir kėlė siaubą Irako provincijose specialaus būrio priešakyje. 1991 metais aktyviai dalyvavo organizuotose žudynėse.
Tačiau viskas pasisuko priešinga linkme. 2003 metais liepos 22 dieną amerikiečių puolimo metu abu broliai žuvo šalies šiaurėje. Vėliau buvo suimtas ir besislapstantis tėvas. Po mirties bausmės nuosprendžio S. Huseinas buvo pakartas.
Sadamo Huseino ir jo sūnų mirtis patvirtina Biblijos žodžius: "Kas gyvena su kardu, nuo kardo ir žus". Tą patį byloja ir daugybės kitų tironų likimas.
Arklys - konsulas
Kaligula (tikr. Gajus Julijus Cezaris Germanikas, gyveno 12 - 41 metais po Kristaus gimimo) buvo Romos imperatoriumi nuo 37 iki 41 savo gyvenimo metų. Iš pavaldinių reikalavo, kad būtų garbinamas kaip Dievas. Jo viešpatavimo laikotarpis - tikra siaubo istorija. Kaligula prievartavo savo tikras seseris, liepdavo įkaitinta geležimi išdeginti randus nelaimingiesiems, kurių nemėgo, pusiau pjaustyti pjūklu savo priešų kūnus...
Visi senovės istorikai pažymi, kad Kaligula buvo kvanktelėjęs ir todėl valdė neilgai. Anot jų, imperatorius buvo išprotėjęs garbėtroška - pareikalavo savo arkliui konsulo pareigų ir įsakė šventyklose statyti jo paties skulptūras.
Kaligulos nuomone, cirko plėšrūnams skirta mėsa per brangiai kainavo, tad įsakė juos šerti kaliniais... Jo įsakymu buvo nukankinta ir nužudyta tūkstančiai nekaltų žmonių.
Kaligula mėgo žeminti net savo artimuosius, taip pat ir savo asmens sargybinį, patį ištikimiausią karį Kasijų Herėją. Galiausiai Herėja neteko kantrybės ir nutarė jam atkeršyti. Be to, tironiškas Kaligulos valdymas sukėlė Senato ir pretorionų vadų nepasitenkinimą.
44 metų sausio 24 dienos popietę Kaligula grįžo į savo rūmus iš spektaklio. Kartu ėjo jo žmona Cesonija ir 3 metukų dukrelė Drusila. Pagal protokolą, Kasijus Harėja ėjo paskui imperatorių. Ties rūmais legionierių kohorta (būrys) prisijungė prie palydos. Kohortos vadas Kornelijus Sabinas prisiartino ir paklausė tos dienos slaptažodžio. "Jupiteris!" - atsakė Kaligula. Jis nežinojo, kad tai yra ir jo mirties ženklas. Harėja smeigė kalaviją jam į tarpupetę ir sušuko: "Kirskite!". Sabinas vienu kalavijo užsimojimu kiaurai pervėrė imperatorių. Ne vieną šimtmetį istorikai ginčijosi, ar ekscentriškasis trečiasis Romos imperijos valdovas buvo apsėstas didybės manijos ir nevengė niekinti net Dievo, ar tiesiog buvo prastas imperatorius, kurio kaprizai po mirties buvo išpūsti. Archeologų grupė, kasinėjusi Kaligulos rūmų vietoje, atrado konkretų įrodymą, kad šis valdovas Romos šventyklas buvo pavertęs savo rezidencijos prieangiu. Kaligula romėnams sakydavo gyvenąs su dievais ir esąs vienas jų, o norint patekti į jo namus, teksią praeiti pro "kaimynus".
Pakorė priešais garažą
Vyras ir moteris - du dviratininkai - lyg velnio vejami pralėkė per Dongo kaimelį ir pasuko Tirolio kryptimi. Trisdešimtmetė moteris garbanotais plaukais buvo labai graži, o vyras vilkėjo vokiečių kareivio uniformą. Be abejo, tai paaiškina jų skubėjimo priežastį. Šią 1945 metų balandžio 28-ąją abu bėgo nuo amerikiečių karių ir italų partizanų. Staiga kažkas pamatė porelę ir sušuko: "Ten Musolinis!"
Senasis diktatorius Benitas Musolinis (1883 - 1945) atėjo į valdžią 1922 metais, o 1926 perėjo prie atviros fašistinės diktatūros. 1943 metais liepos 25-ąją fašistinė diktatūra Italijoje buvo nuversta, o Musolinis suimtas. Netrukus jį išvadavo hitlerininkai ir leido jam vadovauti fašistinei administracijai hitlerininkų okupuotoje Italijos dalyje. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, jis bandė nepastebėtas pasprukti dviračiu su savo meiluže. Šiaurės Italijos partizanai jį sugavo. Vilos sode jie be jokio teismo pastatė "naująjį Cezarį" prie sienos. Meilužė Klara Petači puolė priešais jį, kad apsaugotų nuo kulkų. "Ne, Benito, tu neturi mirti!". Ji buvo atstumta šautuvo buože, o Musolinis pastatytas veidu į sieną. Tačiau jis atsisuko į baudžiamąjį būrį ir drykstelėjęs nuo krūtinės baltinius įsakmiai tarė: "Šaukite į krūtinę". Partizanų būrio vadas pulkininkas Valteris Audisijus paspaudė gaiduką, tačiau jis užsikirto. Jis tučtuojau paprašė kito ginklo. Kol jį padavė, praslinko ilga minutė. Girdėjosi Klaros kūkčiojimas. Pagaliau pulkininkui padavė automatą. Pirmoji papliūpa pakirto kojas, o antroji pataikė tiesiai į širdį. Paskui buvo Klaros eilė. 16 val. 10 min. viskas buvo baigta. Įsiutusi minia griebė lavonus, nutempė iki aikštės ir už kojų pakorė priešais garažą.
Sušaudyti per Kalėdas
N.Čaušesku (1918 - 1989) buvo komunistinės Rumunijos diktatorius. Sakoma, kad faktiškai tai jo žmona Elena tvarkėsi šalyje kaip savo namuose. Pats N.Čaušesku kur kas daugiau rūpinosi karališkąja medžiokle Rumunijos draustiniuose. N.Čaušesku save vadino "Karpatų genijumi", o jo žmona Elena įsivaizdavo esanti garsi mokslininkė.
Per 24 savo brutalaus valdymo metus jie visiškai nualino savo nelaimingąją šalį. Policija ir saugumas buvo jų slaptieji ginklai. Areštai, tremtys ir žudynės buvo rumunų kasdienybė. Štai keli Čaušesku kliedesio pavyzdžiai. Taupumo tikslais jis paskelbė, kad aukštesnė negu 14 laipsnių temperatūra butuose kenkia sveikatai. Diktatoriaus nuomone, AIDS Rumunijoje neegzistavo ir bet kokie tyrimų testai griežtai uždraudsti. Čaušesku įsakė jam, kaip kokiam karaliui, nukaldinti skeptrą. Bukarešto centras jam nepatiko, todėl liepta jį nušluoti nuo žemės paviršiaus ir pastatyti naują...
Aukščiausio laipsnio paranojikas, leninizmo diktatorius kiekvieną dieną vilkėjo naują kostiumą. Taip elgėsi iš baimės, kad rūbai gali būti apnuodyti. Jis ir jo žmona be jokios sąžinės graužaties glemžėsi šalies turtą. Čaušesku turėjo 21 rūmus, 41 vilą, 22 namus kaime, pasakiškas sumas doleriais užsienio bankuose... Tai buvo iš savo liaudies pavogti pinigai.
1989 metais gruodžio 17-ąją Timišoaroje įvyko demonstracija. N.Čaušesku nusprendė kreiptis į liaudį, bet žmonės jį nušvilpė. Įsiutęs tironas įsakė kariams šaudyti, tačiau karinės jėgos pasuko prieš patį valstybės vadovą.
Kartu su žmona Elena N.Čaušesku pabėgo iš Bukarešto, tačiau po aštuonių dienų abu buvo sugauti. Juos apkaltino žudymu ir valstybės turto iššvaistymu. Abu slapta teisė tribunolas teismo sale paverstoje mokykloje už 50 kilometrų nuo Bukarešto.
Neaukšta, pamišėlės akimis juodplaukė sėdėjo šalia kresno, agresyvios išvaizdos, vešliais žilais plaukais vyro. Juos supo tribunolo teisme dalyvaujantys kariai. "Aš šito tribunolo teismo nepripažįstu! Jūs visi išdavikai!" - sušuko N. Čaušesku. "Mes jums atkeršysime!" - savo ruožtu pagrasino Elena Čiaušesku. Po 55 minučių teismas abu Rumunijos despotus pripažino kaltais ir nuteisė mirties bausme.
Po to juos perkėlė į Targovisto karinę bazę ir per 1989 metų Kalėdas sušaudė. Dar tą patį vakarą abiejų Čaušesku kūnai buvo parodyti per televiziją. Rumunijoje šis diktatorius buvo vienintelis mirties nuosprendžio sulaukęs komunistų vadovas.
Nuplaktas po mirties
O štai Haičio diktatorius Fransua Diuvaljė, labiau žinomas pravarde Papa Dokas, mirė savo rūmuose Port o Prense. Jausdamas artėjantį galą, jis pasirūpino, kad jo sūnus paveldėtų valdžią. Remdamasis sukarinta milicija, Papa Dokas iki savo gyvenimo pabaigos šalyje sėjo mirtį ir siaubą, susidorodamas su kiekvienu, bet kiek panašiu į riaušininką. Manoma, kad vien per 1967 metus buvo nužudyta apie 2000 žmonių.
Kai 1971 metais balandžio mėnesį į valdžią atėjo devyniolikametis Papa Doko sūnus Žanas Klodas, jis pasirodė esąs vertas savo tėtušio. Jo valdymo metais šalyje viešpatavo ta pati smurtiška diktatūra. Per tą laikotarpį Haitis pergyveno rimtas ekonomines, politines ir socialines krizes. Devyniolikametis Diuvaljė buvo jauniausias šalies vadovas pasaulyje, tačiau ėjo tėvo pėdomis. 1986 metais vasario mėnesį ekonominiai ir politiniai sunkumai jį privertė bėgti iš šalies. Ž. K. Diuvaljė su žmona ir dviem vaikais (ir 120 milijonų dolerių įvertintu turtu) įsikūrė Prancūzijos pietuose, tik negavo politinio prieglobsčio.
Diktatoriaus išvykimas iš Haičio sukėlė džiaugsmo manifestacijas Port o Prense. Šalies gyventojai puolė į Port o Prenso kapines ir iškasė Papa Doko palaikus. Praėjus keliolikai metų po mirties, Fransua Diuvaljė buvo plakamas. Pagal vietinį ritualą reiškė, kad jis mirtinai nuplaktas.
