- Pragyvenkime garbingai paskutines tris dienas ir išgerkime degtinę, kad nepražūtų.
Musulmonų imamas mečetėje skelbia:
- Sužinokime skonį draudžiamos kiaulienos, nes ji vis tiek pražus!
Rabinas sinagogoje:
- Broliai ir seserys! Mums liko tik trys dienos, kad išmoktume gyventi po vandeniu.
***
Kaimo dvasininkas per pamokslą gėdino jauną damą:
- Nespėjo dar gėlės ant vyro kapo nuvysti, o ji jau pradėjo linksmai gyventi ir leisti jo pinigus. Kai buvau mieste, savo akimis mačiau jos mašiną, pastatytą šalia kazino.
Našlė nieko nepasakė, tiktai vakare atvažiavo automobiliu prie šventiko namo ir paliko jį visai nakčiai.
***
Numirė vyriškis ir pateko į pragarą. Dairosi į šalis ir mato: dešinėje - smuklė, joje žmonės linksminasi, geria alų, žaidžia su damomis, ir viskas už dyką, o kairėje - durys. Žiūri, ten - tikras pragaras. Ir katilai, ir velniai, ir t. t. Vyriškis įeina į smuklę ir klausia barmeno:
- Kodėl ten pragaras, o čia lyg rojus?
- Kur?
- Nagi ten, už durų...
- A-a-a... O ten tik tikintiesiems!
***
Turistų ekskursija į rojų. Žiūri - sėdi prie kelio sena žydė. Turistai atpažįsta Mariją ir sako:
- Jūs - pati žymiausia moteris istorijoje. Jūs pagimdėte Jėzų Kristų!
- Žinoma, žinoma! Bet kad jūs žinotumėte, kaip mes su vyru norėjome mergaitės...
***
Miršta teisuolis. Patenka į rojų ir mato, kad ten žmonės skaito šventas knygas, gieda psalmes... Vyriškis nusimena ir galvoja: "O aš eidamas pakeliui mačiau pragarą. Ten geria degtinę ir mylisi su moterimis. Eisiu ten..."
- Ką gi, - sako jam, - organizuosiu tau ekskursiją ir pamatysi pats.
Nusileidžia į pragarą, pamato senutę, parverčia ant žemės, nutraukia kelnaites ir pradeda... Jį tuojau už apykaklės ir viršun, į rojų.
- Tu pradėjai gerus darbus daryti! - paaiškino jam.
***
Sabalo siela patenka į rojų. Šventas Petras klausia:
- Ar tu turi kokį nors šventą troškimą?
- Taip, - sako sabalas, - aš norėčiau turėti apsiaustą iš kokios kilmingos damos odos...
***
Trys draugai žūsta autokatastrofoje. Prieina prie švento Petro. Jis mato, kad vyrukai visiškai nuliūdę, nusiminę. Norėdamas juos šiek tiek nuraminti sako:
- Na štai, įsivaizduokit: vyksta jūsų laidotuvės, jūs gulite karstuose, tokie puošnūs, išdidūs. Aplink - šeima, draugai. Ką jūs norėtumėte, kad jie apie jus pasakytų?
- Na, gerai būtų, - sako pirmas, - jeigu pasakytų, kad aš buvau puikus žmogus, šeimos narys, geras gydytojas, išgelbėjau daug žmonių ir palikau medicinoje pėdsakus.
- Aš norėčiau, - sako antras, - kad kas nors pasakytų, koks buvau puikus mokytojas, kad palikau pėdsakus augančioje kartoje, sėjau gėrį, išmintį, amžinybę. Ir kad buvau geras vyras ir tėvas.
- O aš norėčiau, - sako trečias, - kad visi iš karto sušuktų: "Žiūrėkite - jis pradėjo judėti, atsigavo!"
***
- Daktare, gelbėkite, labai skauda dantį!
- Ką nors suvalgėte?
- Taip, uogelių miške.
- Kokių?
- O aš gerai ir neįsižiūrėjau.
- Tada jums ne pas mane, o pas okulistą.
Valentinas Randis, Kaunas
