Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kartais iki pilnos laimės žmogui reikia tiek nedaug, o kartais ji atrodo tokia nepasiekiama ir tolima kaip žvaigždynai. Šilutės rajone gyvenanti 65 metų Petronėlė, aplinkinių meiliai vadinama Petrute, jau beveik baigia tapti savotiška kaline. "Kalėjimas" - trijų kambarių butas, kuriame bėga jos dienos ir naktys, įkurtas nedidelio, gerokai aptriušusio mūrinuko su dviem laiptinėmis, antrajame aukšte. 185 kilogramus sverianti moteris negali mėgautis daugeliu gyvenimiškų malonumų ir šiuo metu didžiausia jos pramoga - gana sudėtinga kelionė iš vieno kambario, kuriame ji gyvena, o tiksliau - daugiausia guli sofoje, į virtuvę. Nedidelės - maždaug šešerių metrų ilgio kelio atkarpos ji be poilsio neįveikia. Pusiaukelėje Petrutei reikia prisėsti ant taburetės, pailsėti, o paskui ji gali žygiuoti toliau. Virtuvėje žymiai smagiau, nes pro langą galima stebėti gamtą, aplinkinių gyvenimą. Eidami pro šalį, žmonės dažniausiai visada pakelia akis aukštyn ir linkteli prie lango sėdinčiai moteriai... Pasisveikina... Tokie linkčiojimai Petrutei labai malonūs, tai vis kažkoks ryšys su žmonėmis...
Pagalba reikalinga net lovoje
- Baisiai norėčiau išeiti į lauką, pasikalbėti su žmonėmis, - guodžiasi moteris, - tačiau labai dusina. Iš antrojo aukšto gal ir nulipčiau, tačiau atgal "pasikelti" neturėčiau jėgų...
Nejaugi niekas pas moterį neužsuka? Petrutė prisipažįsta, jog mėgėjų apsilankyti atsiranda tuomet, kai šie sužino, jog ji turi bonkelę...
Daugiau nei prieš mėnesį moterį ištiko rimta bėda. Žengdama neatsargų žingsnį ji parkrito ir iš peties išsinarino bei susimušė dešiniąją ranką, kurią skauda iki šiol. Dabar savo jėgomis moteris negali net apsiversti, o naktį, nukritus ant grindų antklodei, nepajėgia jos paimti ir apsikloti. Kartu su gyvenanti 49 metų dukra Snieguolė ne visada nori pagelbėti mamai. Savotišką elgesį greičiausiai lemia jos negalia. Būdama trejų metukų Snieguolė susirgo meningitu, kurio pasekmės labai skaudžios - ji tapo invalide. Negalių daugybė
Petrutė pasakojo, jog maždaug prieš septynerius metus ji svėrė apie 90 kilogramų. Kartą, padėdama iškrauti šieną, nukrito nuo tvarto. Ar dėl šios traumos, ar dėl kitos priežasties moters svoris ėmė sparčiai didėti. Esą daktarai kalbėję, jog jai reikalinga operacija, tačiau dėl silpnos širdies gultis ant operacinio stalo Petrutė nesiryžta. Taigi, belieka kentėti... Be to, moterį kamuoja ir daugiau negalių. Pastaruoju metu labai sutriko jos klausa (Petrutė vos girdi), dešiniąja akimi nieko nemato. Gydytojai liepė važiuoti į Kauno klinikas operuotis, tačiau tokia kelionė ligonei atrodo neįmanoma dėl daugelio priežasčių...
Motina neaugino
Pakankamai žvaliai atrodanti, tačiau nejudri moteris guodėsi, jog visas jos gyvenimas buvo labai sunkus. Beveik vos gimusią - tik trijų savaičių motiną ją atidavė auginti svetimiems. Petrutės mama iš viso turėjo 14 vaikų, todėl viena jų išlaikyti nepajėgė.
- Nei ji manęs augino, nei rūpinosi, - sukdama šalin sudrėkusias akis graudenosi moteris. - Jai niekad nerūpėjo mano gyvenimas. Paaugusi neturėjau net batelių, vilkėjau tik pakuline suknele (todėl ir į bažnyčią nueiti negalėjau)... Globėjai manęs neskriaudė, bet ir nemylėjo. Man tekdavo tik prastesnis kąsnelis ir sunkesnis darbelis. Tačiau aš nesiskundžiu - kitaip ir būti negalėjo. Iki šiol dėkinga tiems žmonėms, kad jie mane užaugino...
Pasekė motinos pėdomis
Galbūt taip lėmė likimas, jog Petrutė lyg ir pasekė motinos pėdomis. Ji pagimdė šešis vaikus, dabar liko tik keturi. Kartu su Petrute gyvena jau minėtoji dukra Snieguolė bei sūnus Vygantas (35 m.). Su juo santykiai gana įtempti. Kita dukra Vitalija su šeima išvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas, o Zita taip pat ištekėjusi, gyvena Klaipėdoje. Būdamas 29 metų sūnus Algis žuvo dirbdamas Grabupių žemės ūkio bendrovėje - jį prispaudė ir mirtinai sužalojo automobilis. Dar vienas vaikelis - sūnus Gintautas paskendo būdamas dvejų metukų. Per savo gyvenimą moteris turėjo du vyrus - savo vaikų tėvus. Tiesa, su jais nebuvo susituokusi. Dviejų dukterų tėvas buvo mokytojas Petras. Su antruoju sugyventiniu Juozu ji pragyveno 19 metų. Antri metai kaip jo nėra...
Didžiausias skanėstas - bananai
Petrutė, kaip ir visos moterys, norėtų būti graži ir liekna - kaip jaunystėje, kai save galėdavo apimti dviem plaštakom. Deja, tokias netikėtai užplūdusias mintis veja šalin, nes žino, jog taip niekad nebus. Moteris sako valganti nedaug - kartais tik riekelę duonos su arbata, pasaldintą sacharinu, tačiau svoris nekrenta, tiktai atsiranda silpnumas, nuovargis. Didžiausias jos skanėstas yra bananai, kurių per dieną galėtų suvalgyti net kelis kilogramus. Jie ne tik skanūs, bet ir lengvai susikramto, nes ši moteris jau 17 metų gyvena tik su... vienu dantimi... Kažkada buvo įsidėjusi plokšteles, tačiau prie jų nepriprato, todėl ir išmetė. Kiti skanėstai - kaip pyragai, mėsa - jos nevilioja. Be to, jiems ir neliktų pinigų - už dukros ir savo pensijas vos galima pragyventi...
Neteko siuvėjos
Kadangi Petrutė beveik neiškelia iš namų kojos (neseniai dėl skaudamos rankos buvo išvežta į ligoninę, kur praleido savaitę), todėl jai nerūpi nei apavas, nei drabužiai. Prieš kurį laiką Petrutė buvo nusipirkusi batus, tačiau greitai į juos neįkišo kojų, todėl išmetė. Iki šiol moteris turėjo vieną senelę, kuri jai siūdavo sukneles. Siuvėja iškeliavo Anapilin, tad neaišku, kuo apsirėdyti reikės ateityje. Kol kas ji dar turi kelias kasdienines ir išeigines (skirtas vizitams pas daktarus) sukneles, vieną švarką ir daug senų drabužių, deja, į pastaruosius seniai neįlenda... Petrutė prisipažino, jog jai tinka tiktai 68-ojo dydžio drabužiai. Jei ne ligoninė - ji nebūtų sužinojusi ir tikrojo savo svorio, nes ten buvo pasverta...
Gražiausioms svajonėms išsipildyti nelemta
Paklausta, kas šiuo metu jai galėtų atnešti laimę, nė karto per savo gyvenimą nei Vilniuje, nei Kaune nebuvusi moteris nė kiek nesidrovėdama prisipažįsta, jog labai norėtų turėti gerą vyrą su gera mašina. Tačiau čia pat Petrutė patikina, jog ši svajonė niekada neišsipildys. Todėl daug smagiau būtų išgirsti gerą žodį iš sūnaus, kad jis neįžeidinėtų, kad atsikėlus ryte pasiteirautų, kaip ji miegojo, kokia sveikata... Atrodo, jog tokie norai nėra dideli, tačiau juos pasiekti labai sunku...
