Didžiausio žinomo Paukščių tako deimanto skersmuo yra daugiau kaip 4 tūkst. kilometrų. Šį dangaus kūną JAV astronomai aptiko už 50 šviesmečių (475 trln. kilometrų) Kentauro žvaigždyne. Kosminis superdeimantas yra kristalizuota vadinamoji baltoji nykštukė, informavo Kembridže (Masačūsetso valstija) esantis Harvardo astrofizikos centras.
Astronominis anglies rutulys BPM 39093 turi 10 kvintilijardų - tai vienetas su 34 nuliais - karatų. Didžiausio Žemės deimanto net neverta lyginti su šiuo kosminiu brangakmeniu. Didžiosios Britanijos karūnos lobiui priklausanti "Afrikos žvaigždė" tesveria 530 karatų, o ji buvo pagaminta iš didžiausio kada nors Žemėje rasto neapdirbto 3,1 tūkst. karatų deimanto.
dpa-ELTA