Aurelija Žutautienė
Tarptautinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus darbuotojai baigė du korupcijos tyrimo Lietuvoje projektus (2001 - 2002 metai), kuriuos palankiai įvertino Vyriausybė. Eksperto Aleksandro Dobrynino teigimu, pagrindinė šio darbo idėja - ne vien "pamatuoti" korupcijos lygį Lietuvoje, bet ir nustatyti jos keitimosi kreivę. Šis tyrimas buvo unikalus tuo, jog buvo apklausiami gyventojai (daugiau kaip 1 000) ir verslo atstovai (2 010 asmenų). Su tyrimo rezultatais vieni pirmųjų susipažino Lietuvos teisėjų asociacijos valdybos nariai bei jų kolegos teisėjai iš visos Lietuvos. Nors šie rezultatai teisėjų nenudžiugino, tačiau didžiulių diskusijų ar pasipiktinimo nesukėlė.
Projekto ekspertas A. Dobryninas patvirtino, jog dauguma Lietuvos verslininkų bei eilinių gyventojų mano, kad korupcija yra neigiamas visuomenės reiškinys, jog ji atneša daugiau žalos nei naudos. Maždaug pusė apklaustųjų įsitikinę, jog per pastaruosius metus korupcija tiktai padidėjo.
Vertindami 2001-uosius respondentai kaip labiausiai korumpuotą instituciją įvardijo teismus. Taip mano net 52 procentai apklaustų įmonių vadovų bei 49 procentai gyventojų. Per apklausą paaiškėjo, jog didžiausias korupcijos lygis yra apylinkių (taip mano 37 procentai verslininkų) ir apygardų teismuose (32 procentai). Gyventojų nuomonė šiuo atžvilgiu kiek švelnesnė. Paaiškėjo, kad šios institucijos pateko į neigiamiausiai iš 88 institucijų vertinamą penketuką, kurio sąrašuose atsidūrė ir Kelių policija, muitinė ir Mokesčių inspekcija. Lyginant 2001 metų tyrimo rezultatus su 2002-aisiais metais, teismų įvaizdis kiek pagerėjo. A. Dobryninas teigė girdėjęs minčių, jog žmonių nuomonę formuoja žiniasklaida, kuri ne visada atspindi realią situaciją. Tyrėjams taip pat buvo keliamas klausimas, ar gali paprastas pilietis, neturintis teisinio išsilavinimo, vertinti teisinę sistemą. A. Dobryninas patikino, jog atliekant tyrimą buvo klausiama, kokie yra pagrindiniai informacijos šaltiniai. Verslininkai atsakė, jog informacija juos pasiekė per asmeninę patirtį, nacionalinę spaudą ir draugus bei pažįstamus. Gyventojai įsitikinę, jog jų informacijos šaltiniai - televizija, asmeninė patirtis ir respublikinė spauda. Projekto ekspertai įvardijo ir kyšių dydžius. Įmonių vadovų apklausos duomenimis, didžiausius kyšius teko duoti muitinės pareigūnams (vidutiniškai 8 031 Lt), Mokesčių inspekcijai (4 347 Lt), apygardų teismams (3 475 Lt) ir apylinkių teismams (2 222 Lt).
