Graži šypsena - neatsiejama šiuolaikinio žmogaus įvaizdžio dalis. Tai tarsi jo vizitinė kortelė. Todėl visame pasaulyje didelis dėmesys skiriamas dantų priežiūrai.
Istorija
Prieš 800 000 metų gyvenę beždžionžmogiai jau turėjo sugedusių dantų. Įvairios dantų ligos pamažu išplito visame pasaulyje. Atsiradęs dantų pažeidimas plisdavo gilyn, pažeisdavo dantų nervą ir sukeldavo skausmus. Skausmo neiškęsdami, žmonės išsitraukdavo dantis ir taip jų nemažai prarasdavo.
Jau gilioje senovėje mūsų protėviai naudojo burnos higienos reikmenis. Anksčiausiai buvo pradėti naudoti dantų krapštukai. 3000 m. pr. m. e. Mesopotamijoje jau buvo naudojami auksiniai krapštukai. Kinijoje dantų šepetėlio šerelius atstodavo šerno šeriai. Antrojo pasaulinio karo metu Amerikoje pradėti gaminti šepetėliai nailoniniais šereliais. XIX a. pabaigoje pradėti gaminti dantų milteliai, vėliau sugalvotos metalinės tūbelės ir pastos.
Kokį dantų šepetėlį pasirinkti?
Šepetėliai skiriasi galvutės dydžiu, forma, šerelių ilgiu ir storiu, kaklelio palinkimo kampu, kietumu (labai minkšti, minkšti, vidutinio kietumo, kieti ir labai kieti). Labai minkšti ir minkšti skirti vaikams ar sergantiesiems dantenų uždegimu, stomatitu. Minkšti ir vidutinio kietumo skirti paaugliams ir suaugusiesiems. Vidutinio kietumo ir kietais šepetėliais valomi protezai. Nauji šepetėliai būna kietesni už naudotus, jų šereliai minkštėja nuo karšto vandens. Specialios paskirties šepetėliai naudojami nešiojant kabes (breketus), implantus, esant netaisyklingai danties padėčiai dantų lanke, sunkiai prieinamiems paviršiams valyti. Dauguma žmonių dantis valo horizontaliais judesiais, nors gerai išvalyti dantis to nepakanka - būtina naudoti sukamuosius judesius. Yra ir ultragarsinių šepetėlių: jų sukeliama vibracija (~30 000 k./min.) valo apnašas net 3-4 mm nuotoliu nuo šerelių. Šiais šepetėliais išvalomos sunkiai pasiekiamos vietos, dantenų kišenės. Po kiekvieno dantų išvalymo šepetėlis turi būti kruopščiai išplautas po tekančia vandens srove ir pastatomas vertikaliai šereliais į viršų. Paprastai šepetėliai keičiami, kai pradeda deformuotis šereliai, t.y. maždaug kas 2-3 mėnesius. Persirgus infekcinėmis ligomis, šepetėlius būtina pakeisti naujais!
Dantų pastos
Dantų pastos būna įprastinės bei gelio pavidalu. Jos gali būti higieninės ir gydomosios-profilaktinės.
Higieninės pastos neturi veikliųjų gydomųjų medžiagų, tačiau gerai išvalo, būna malonaus skonio. Tokios pastos tinka ir mažiems vaikams, kurie dažnai jų nuryja. Taip pat - žmonėms, kurie yra alergiški veikliosioms pastų sudedamosiomis dalims.
Gydomosiose-profilaktinėse pastose, be pagrindinių sudedamųjų dalių, yra ir veikliųjų medžiagų. Jos taip pat turi fluoro, antibakterinių, uždegimą slopinančių medžiagų. Šios pastos mažina dantų jautrumą, slopina akmenų susidarymą, balina dantis.
Higieniniai siūlai ir krapštukai
Tarpdančiams valyti naudojami higieniniai siūlai (flosai). Jie būna vaškuoti ir nevaškuoti, įvairaus storio, impregnuoti fluoru. Vaškuoti paprastai tvirtesni, gerai tinka, jei tarpdančiai maži. Nevaškuoti siūlai valant tarpdančius šerpetojasi ir sudaro didelį valomąjį paviršių, tačiau jie dažnai nutrūksta. Siauriems tarpdančiams valyti siūlomi ir tamprūs siūlai, kurie ištempus plonėja. Svarbu nenaudoti paprastų siuvimo siūlų, kurie yra nesterilūs ir dažnai pažeidžia tarpdančius, dėl to pakliūva mikroorganizmų ir išsivysto uždegimas.
Tarpdančiai valomi ir specialiais tarpdančių šepetėliais. Naudodami juos per daug nespauskite ir pernelyg neužlenkite, nes pažeisite šepetėlio vielą.
Gaminami vienkartiniai siūlai, turintys laikiklį ir krapštuką. Juos galima naudoti, jei vaikų tarpdančius valo tėvai arba ligoniams valo jų slaugytojai, jie tinka neįgaliems žmonėms, arba jei yra ryškus pykinimo refleksas.
Dantų krapštukai gali būti plastmasiniai ir mediniai, neimpregnuoti arba impregnuoti fluoru. Jie gali būti plokšti, trikampiai ir apvalūs. Apvaliais ir plokščiais krapštukais pašalinami maisto likučiai iš tarpdančių. Trikampiai krapštukai-stimuliatoriai gali būti naudojami tarpdančiams valyti ir dantenoms masažuoti, bet tik jei dantenų spenelis atrofavęsis. Esant sveikam dantenų speneliui, jų naudoti negalima, kaip ir dantenų stimuliatoriaus - guminio smailėjančio antgalio, skirto uždegimo apimtoms dantenoms masažuoti. Kad būtų lengviau pasiekti sunkiai prieinamas vietas, dantų krapštuką galima įkišti į specialų laikiklį. Krapštukais nevisiškai nuvalomos apnašos, galima lengvai pažeisti dantenas, todėl jų vertė daugiau istorinė. Daugiausia krapštukai naudojami restoranuose. Higieniniai siūlai yra veiksmingesni už krapštukus.
Skalavimo skysčiai ir liežuvio valikliai
Kaip papildoma priemonė burnos ertmės higienai naudojami skalavimo skysčiai. Jų yra gydomųjų ir kosmetinių. Kosmetiniai laikinai mažina bakterijų kaupimąsi, padeda pašalinti apnašas nuo dantų ir iš tarpdančių. Jei skalavimo skystis naudojamas prieš dantų valymą šepetėliu, lengviau nuvalomos apnašos. Jei po - lengviau pašalinami maisto likučiai, pagerėja burnos kvapas.
Į gydomųjų-profilaktinių skysčių sudėtį įeina antibakterinių ir uždegimą slopinančių medžiagų. Jie rekomenduotini sergantiesiems dantenų uždegimu (gingivitu), lėtiniu periodontitu arba nešiojantiems kabes. Šiuos skysčius geriau naudoti išvalius dantis, nes veikliosios medžiagos būna veiksmingesnės. Gydomųjų-profilaktinių skysčių galima pasigaminti ir namuose. Tai - įvairūs vaistažolių nuovirai (medetkų - regeneruojamasis poveikis, ramunėlių - uždegimą slopinantis, ąžuolo žievės - sutraukiamasis, tinka kraujuojančioms dantenoms).
Liežuvis - didelis plotas, ant kurio taip pat kaupiasi apnašos. Jau senovėje išrastais ir iki šiol naudojamais liežuvio valikliais nuvalius apnašas, jos ne tik lėčiau kaupiasi ant dantų, bet ir būna geresnis kvapas iš burnos. Liežuvį galima valyti dantų šepetėliu ir specialiuoju liežuvio šepetėliu. Jų galima nusipirkti vaistinėse. Apnašos dažnai kaupiasi sergant kai kuriomis sisteminėmis ligomis (pvz., virškinamojo trakto).
Ar tinkamai išsivalėte dantis?
Tai galima įvertinti specialiomis tabletėmis, kurių galima įsigyti vaistinėse. Išsivalius dantis, tabletė pusę minutės čiulpiama, paskui burna išskalaujama vandeniu. Tos dantų vietos, kurias išvalėte blogai, nusidažo, tuomet reikia valyti dar kartą. Naudodami tokias tabletes, žmonės išmoksta tinkamai išsivalyti dantis. Du kartus per metus patariama atlikti profesionalią burnos higieną. Odontologijos kabinetuose naudojant ultragarsinius skalerius nuvalomi dantų akmenys, sodos srove išvalomi visi dantų paviršiai ir minkštosios apnašos. Pastomis, turinčiomis fluoro, nupoliruojami dantų paviršiai. Dažniausiai nuvalius dantis pacientas prisimena "tikrąją" dantų spalvą, pagerėja estetika.
Kad dantys ilgiau išliktų sveiki
Tam būtina kasdieninė elementari burnos ertmės higiena, t.y. dantų valymas ryte po pusryčių ir vakare po vakarienės. Procedūra turėtų trukti ne mažiau nei 3 minutes. Dantų ėduonis pasireiškia beveik visiems suaugusiesiems. Viena svarbiausių šios nelinksmos statistikos priežasčių ta, kad nemokame taisyklingai valyti dantų. Dažnai skubame, pabrūžiname dantų šepetėliu bet kaip, palikdami daugybę apnašų ant dantų ir įstrigusius maisto likučius tarpdančiuose.
Nemažai žmonių neturi įpročio naudoti burnos skalavimo skysčių, kurie yra būtini gerai burnos higienai palaikyti. Išskalavus burną, pašalinami maisto likučiai iš tų vietų, kur sunkiau sekasi išvalyti dantų šepetėliu, taip pat sunkiau renkasi apnašos ir, be abejo, pagerėja burnos kvapas. Jei turite galimybę, išsiskalaukite burną po kiekvieno valgio, ypač jei valgėte saldumynus. Nepamirškite naudoti tarpdančių siūlų bei liežuvio valiklių. Burnos higieną reikėtų pasidaryti porą kartų per metus. Burnos higienistai patars, kokios dantų pastos tinkamiausios jūsų dantims ir kaip taisyklingai juos išvalyti.
Arbata naudinga dantims
Britų mokslininkai nustatė, kad arbata neblogai saugo dantis nuo gedimo. Arbatoje esančios medžiagos neleidžia daugintis bakterijoms, esančioms apnašose, taip pat slopina rūgščių, neigiamai veikiančių dantų emalį, gamybą.
Veiksminga ne tik žalioji arbata, apie kurios teigiamą poveikį seniai žino medikai, bet ir daug populiaresnė Vakarų šalyse juodoji. Arbata taip pat stabdo vieno iš bakterijose esančių fermentų dauginimąsi. Šis fermentas cukrų paverčia lipnia medžiaga, kuri ir priklijuoja prie dantų apnašas.
Arbatoje gausu naudingo dantims fluoro. Dar geriau, jei ji geriama su pienu - tuomet organizmas gauna dar ir kalcio, stiprinančio dantis. Arbata naudinga ir tuo, kad yra puiki alternatyva gazuotiems gėrimams, kurie skatina dantų irimą.
Viduramžių žmonės nesiskundė dantų ligomis
Vokietijos Viteno miesto universiteto mokslininkai ištyrė V-VII mūsų eros amžiuje gyvenusių kaimo žmonių palaikus. Išvada buvo stulbinama - pasirodo, viduramžių valstiečių dantys buvo pavydėtinai sveiki, nors apie jokią dantų higieną tuo metu net nebuvo žinoma. Manoma, kad priežastis ta, kad tuo metu žmonės valgė natūralų maistą - daugiausiai šviežias daržoves ir grūdų košes, virtas vandenyje. Grubų maistą reikėjo gerai sukramtyti, todėl dantys būdavo nuolatos "treniruojami". Ir nors tuomet žmonės apie dantų šepetėlius net nebuvo girdėję, jų baltų šypsenų galėtų pavydėti net šiuolaikinės žvaigždės. Dantims ypač svarbus kalcis (pienas, varškė, sūris, pupelės, sojos, krienai, petražolių lapeliai, svogūnų laiškai, džiovinti abrikosai, obuoliai, kriaušės, saldieji migdolai) ir fluoras (ką tik užplikyta žalioji arbata, bulvės). Valgykite mažiau cukraus, daugiau žalių, kietų, traškančių daržo gėrybių.
Paruošė Sandra Putrūnaitė
