“Sąmoningi sapnai” tūkstančių sapnų mašinos vartotojų laikomi tobuliausia virtualios realybės forma. Jie tikina, kad joks kompiuteris neprilygsta kūrybinei pasąmonės galiai. Tačiau norėdami ją sužadinti ir “prabusti sapne” mielai naudoja kompiuterizuotas sapnų mašinas.
Sapnų mašina “Super NovaDreamer” (http://lucidity.com/supernovadreamer.html) - ne vieną dešimtmetį Stenfordo universitete (JAV) miego fiziologiją tyrinėjusio mokslininko Stepheno LaBerge išradimas. 1987 m. Kalifornijoje jo įkurtas privatus tyrimų centras “Lucidity Institute” (www.lucidity.com) ne tik nagrinėja žmogaus pasąmonės reiškinius, bet ir siūlo labai praktiškus tyrimų rezultatų taikymus. Už 300 dolerių įsigiję sapnų mašiną, praktinį vartotojo vadovą, metodines treniravimosi priemones galite prisijungti prie tų, kuriems gyvenimas sapne tapo kur kas įspūdingesnis nei tikrovėje.
Vienas iš tokių “pabėgėlių” - trisdešimtmetis menininkas iš Vankuverio Michelas Gingras. Savo tinklapyje (www.lucid.tv) šis kanadietis teigia prieš 15 metų perskaitęs daktaro Stepheno LaBerge straipsnį ir susidomėjęs vadinamaisiais “sąmoningais” (lucid) sapnais. Dabar be jų M. Gingras negali įsivaizduoti savo gyvenimo: “Tai tikrovė, kurioje tu gali daryti absoliučiai viską. Pavyzdžiui, skraidyti - kai tik miegodamas suvoki prasidėjus sąmoningą sapną, paprasčiausiai atsispiri ir skrendi!”. Pasak šio sapnų mašinos entuziasto, ji suteikia jam galimybę sapnuojant sąmoningai veikti ką tik panorėjus - skraidyti, bendrauti su Einsteinu ar Gandhi arba mylėtis su jį vynuogėmis maitinančiomis merginomis… Tai esąs ištisas pasaulis, kurį pagal savo norą gali susikurti kiekvienas.
Tačiau pasąmonės kūrybą sapnuojant išlaisvinanti sapnų mašina anaiptol nėra kažkoks magiškas įrenginys. Tai paprasčiausia ant veido dėvima kaukė su akių veiklą stebinčiais davikliais, miniatiūriniu garsiakalbiu ir šviesos šaltiniais. Prijungus ją prie kompiuterio ir pasitelkus specialią programinę įrangą galima keisti funkcijų konfigūraciją, asmeninius kelių vartotojų nustatymus, fiksuoti “sąmoningų sapnų” statistiką ir t.t. Veikimo principas nesudėtingas: sapnų mašina nustato, kada miegantis žmogus pasiekia neramaus miego stadiją - vadinamąją REM (Rapid Eye Movement) fazę. Apie tai praneša akies judesius fiksuojantys davikliai. Tada ateina laikas svarbiausiam “sąmoningo sapno” technologijos etapui: miego mašina turi pranešti žmogui, kad jis gali “sapnuoti sapne”, t.y. turi “pažadinti” jį tam tikrais fiziniais dirgikliais, tuo pačiu neprikeldama jo iš miego. Pasirinkti miego mašinos signalai - mirksinti šviesa, tam tikri garsai - įsiskverbia į sapnuoti pradėjusio žmogaus regimus vaizdus kaip išoriniai pojūčiai, padedantys “nubusti” sapne, t.y. miegant suvokti save sapnuojant. Kai tik tai pavyksta, miego mašinos vartotojui atsiveria pasąmonės pasaulis, kuriame viskas įmanoma. Tereikia tik žengti per savo svajonių tikrovės slenkstį ir gyventi joje iki nubundant.
Miego mašinos išradėjas perspėja, kad kiekvieno jos vartotojo “sąmoningo sapnavimo” pažanga labai priklauso nuo noro ir įgūdžių, kuriuos reikia išlavinti. Klaidinga manyti, kad į sapnų rojų galima persikelti tik užsidėjus kompiuterizuotą kaukę. Ji tėra tik savotiškas žadintuvas, pranešantis sapnuojančiam, kad jis yra pasirengęs gyventi “alternatyvų” gyvenimą. Kaip seksis įžengti į šį pasaulį ir kaip jame klostysis įvykiai, priklauso tik nuo paties žmogaus.
