Jei savo tinklapyje sukritikavote kitą žmogų, galite būti priversti čia pat paskelbti jo atsiųstą paneigimą. Iš pirmo žvilgsnio demokratiją internete stiprinanti Europos Tarybos iniciatyva gali pavirsti tikru galvos skausmu ir naujienų portalų, ir asmeninių tinklapių šeimininkams.
Jei kada nors internete apie save esate perskaitę kokią nesąmonę ir bandėte susisiekti su tinklapio administratoriumi prašydami ją paneigti ar visai pašalinti, ko gero, mielai pritartumėte Europos Tarybos parengtam “Rekomendacijos dėl paneigimo teisės internetinėje žiniasklaidoje” (http://www.coe.int/t/e/human_rights/media/1_Intergovernmental_Co-operation/02_Draft_texts/MM-PUBLIC(2003)002%20E%20Right%20of%20reply.asp) projektui. Dėl jo šiomis dienomis bus balsuojama Europos Taryboje. Jei ši rekomendacija bus priimta, atitinkamai papildžius nacionalinius įstatymus ji turėtų būti įgyvendinta Europos Sąjungai priklausančių valstybių teisinėje praktikoje. Tai būtų vienas iš tų retų pavyzdžių, kai politikams nubalsavus keistųsi kone viso žemyno tinklapių turinys.
Kiekvienam asmeniui suteikiama teisė į, jo manymu, internete paskelbtos neteisingos informacijos apie jį paneigimą iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip dar vienas žmogaus teises ginantis žingsnis. Ar maža nesąmonių prirašo laikraščiai, paskelbia radijas ir televizija? Daugelyje Europos Sąjungos valstybių galioja tam tikros procedūros, kuriomis pasinaudojus galima paskelbti tame leidinyje ar TV laidoje praneštų neteisingų žinių apie asmenį paneigimą nė nesikreipiant į teismą. Vadinamoji “paneigimo teisė” įaugusi į europietiškos žurnalistikos praktiką, tad kodėl, regis, jos nebūtų galima taikyti ir internetinei žiniasklaidai, kuri jau spėjo pelnyti ir nemažą įtaką, ir įspūdingą auditoriją?
Tačiau įdėmiau paskaičius naujausią rekomendacijos projektą norom nenorom iš atminties iškyla patarlė apie gerais norais grįstą kelią į pragarą. Internetinė žiniasklaida (on-line media) čia apibūdinama kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kurio (pagrindinę) veiklą sudaro internetu viešai prieinamos informacijos rinkimas, redagavimas ir paskleidimas, taip, kaip tą daro interneto naujienų portalai ir naujienų biuleteniai. Kad piliečiai galėtų įgyvendinti internete paneigimo teisę, Europos Sąjungos šalims siūloma nustatyti pareigą interneto žiniasklaidai saugoti viešai skelbiamos informacijos kopijas - bent jau tą laiko tarpą, per kurį asmuo turėtų teisę reikalauti paneigimo. Per šį laiką pateiktas paneigimas turi būti paskelbtas kaip nuoroda ar tekstas toje tinklapio vietoje, kur paneigtoji informacija buvo paskelbta iš pat pradžių arba tituliniame tinklapyje (homepage). Paneigimą galima įdėti ir į specialiai jiems skirtą, aiškiai apibrėžtą tinklapio vietą. Jei informacija buvo išplatinta el. pašto biuleteniu, paneigimas turi būti išsiuntinėtas visiems jo prenumeratoriams. Be to, paneigimas turi būti internete skelbiamas ne trumpesnį laiko tarpą, negu kad viešai buvo prieinama ginčijama informacija - bet kuriuo atveju ne mažiau nei 24 valandas. Atsižvelgiant į tai, kad internete skelbiamo turinio apimtys nėra tokios suvaržytos kaip spaudoje ar televizijoje, dėl paneigimo apimties siūloma laikytis lanksčių taisyklių - o tai reiškia, kad paneigėjas nebūtinai privalo būti lakoniškas. Rekomendacijos projekto rengėjai įpareigoja internetinės žiniasklaidos atstovus patikrinti paneigimo reikalaujančių asmenų tapatybes, kad svetimi neprisistatinėtų kitų žmonių vardu.
Ką galėtų reikšti toks rekomendacijos nuostatų perkėlimas į interneto turinio skelbimo praktiką? Per daug nesigilindami į naujienų portalų redakcijų, kurios iš esmės mažai kuo skiriasi nuo žurnalų ar laikraščių, pabandykime įsivaizduoti, kaip į nacionalinius įstatymus integruota paneigimo teisė galėtų paliesti visus kitus Voratinklio turinio skelbėjus, turinčius savo asmeninius tinklapius, dienoraščius (weblogs), internetinių pokalbių kambarius, el. pašto biuletenius ir t.t. Pagal pateiktą internetinės žiniasklaidos apibrėžimą jie patenka į viešai informaciją platinančių “priemonių” ratą ir privalo užtikrinti paneigimo teisę. Pakritikavai savo puslapėlyje politiką ar prastos prekės pardavėją - būk malonus skelbti paneigimą. Būtinai tam tikroje vietoje, tam tikrą laiką ir nustačius paneigėjo tapatybę. “Pavarė” kas nors tavo pokalbių kambaryje ar forume ant piliečio N. N. - ieškok vietos jam atsikirsti. O jei koks nors karštakraujis, perskaitęs tą paneigimą, tame pačiame forume vėl išdės N. N. į šuns dienas, gali kilti pats banaliausias “fleimas” - virtualus užpakalių pasispardymas. Blogiausia, kad jis bus įstatymo įteisintas.
