Lietuvoje narkomanija nesulaikomai plinta. Statistika skelbia, jog šiuo metu Lietuvoje yra per 20 000 narkomanų, o kiek dar neužsiregistravusiųjų profilaktinėse įstaigose? Niekam ne paslaptis ir tai, jog į narkotines medžiagas įjunksta vis jaunesni asmenys, net 13-15 metų paaugliai! Vieni narkotikų paragauja iš smalsumo, nenorėdami atsilikti nuo draugų, trokšdami pajusti tam tikrą būseną. Kitus į šią pražūtingą pramogą vyresnieji įtraukia apgaule, turėdami vienintelį tikslą - vėliau tokiais silpnavaliais (kurių dauguma gyvena pasiturinčiose šeimose) pasinaudoti.
Anot Vilniaus Lazdynų greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Toksikologinio skyriaus gydytojo toksikologo Gintauto Mikalausko, į minėtą skyrių detoksikuoti atvežama vis daugiau narkotinėmis medžiagomis stipriai apsinuodijusių jaunuolių (iš kurių dauguma - vyriškosios giminės atstovai). Tokių ligonių pagausėjimas skyriuje esą ypač juntamas savaitgaliais - kai vyksta diskotekos, vakarėliai, kitokie jaunimo susibūrimai. Čion patenka tik tie ligoniai, kurių gyvybei dėl narkotikų perdozavimo kyla realus pavojus.
Kaip sakė gydytojas Gintautas Mikalauskas, būtinoji pagalba tokiems savanoriams nukentėjėliams yra kelių lygių. Priklausomai nuo to, koks gydymo lygis taikomas, mokesčių mokėtojams vieno narkomano detoksikacija (ji trunka tris penkias dienas) kainuoja nuo 1 500 iki beveik 3 000 litų.
Gydytojas apgailestavo, jog didžioji dauguma skyriaus pacientų narkomanų yra, atvirai tariant, pasiekusieji dugną. Atsigavę iš komos tokie, girdi, tegalvoja apie vienintelį dalyką - kur gauti pinigų išėjus iš ligoninės (įprastinei narkotikų dozei įsigyti). Ne kartą, anot gydytojo, pasitaikė, kai "atgriebtą" narkomaną prisiėjo perduoti tiesiai policijos pareigūnams į rankas, mat paaiškėjo, jog jis apšvarino palatos draugą...
Tad kas gi yra toji narkomanija, kaip ši liga vystosi?
Medikų teigimu, narkomanija - tai susirgimas, kuriam yra būdingas potraukis įvairioms psichoaktyviosioms medžiagoms.
Narkomanijos vystymasis priklauso nuo vartojamos medžiagos cheminės struktūros, individualių organizmo bei charakterio ypatybių, socialinių bei kultūrinių faktorių. Svarbu ir vartojimo būdas. Pavyzdžiui, rūkant marihuaną ("žolytę", kurios dažnas jaunuolis net nelaiko narkotiku) psichoaktyvioji medžiaga greitai patenka į organizmą, dėl to toks narkotiko vartojimo būdas yra plačiai paplitęs. Svarbų vaidmenį vaidina ir vartojamos medžiagos tirpumas riebaluose (dėl šios priežasties narkomanai labiau mėgsta heroiną, o ne morfiną).
Medikai tvirtina, jog būsimiems narkomanams yra būdinga nestabilumas, impulsyvumas, psichinis nebrandumas ir kt. Tokie asmenys paprastai neturi atsakomybės jausmo, ieško neįprastų pojūčių, malonumų. Neretai narkomanų šeimos būna nepilnos, paminimi dažni konfliktai tarp tėvų. Dažnas narkomanas skundžiasi nejautęs tėvų dėmesio ar atvirkščiai - buvęs per daug globojamas.
Ėmus vartoti narkotines medžiagas, tampa sunkiau sukoncentruoti dėmesį, siaurėja interesų ratas, prasideda haliucinacijos, vystosi abstinencijos sindromas, psichinė bei fizinė priklausomybė.
Pradėjus vartoti narkotinę medžiagą, medikų teigimu, iš pradžių gali pasireikšti organizmo apsauginės reakcijos - pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, prakaitavimas. Bet po kelių pavartojimų šios reakcijos išnyksta. Gana sparčiai formuojasi psichinė priklausomybė, atsiranda noras periodiškai ar nuolat vartoti narkotikus. Tuo siekiama patirti tam tikrus pojūčius, pašalinti nemalonius jutimus. Medikai įspėja, jog psichinė priklausomybė narkotinėms medžiagoms gali atsirasti jau po pirmo bandymo!
Išsivysčius fizinei priklausomybei persitvarko visos organizmo funkcijos, o narkotiko vartojimą nutraukus atsiranda abstinencijos sindromas. Beje, priklausomai nuo to, kokios narkotinės medžiagos buvo vartojamos, abstinencijos simptomai gali išsivystyti praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams po paskutinio vartojimo. Organizmo tolerancija narkotikui nuolat auga, siekdamas pasiekti norimą efektą narkomanas priverstas nuolat didinti dozes (dėl šios priežasties gali būti pavartotos net mirtinos dozės).
Ligai toliau vystantis narkomanas pradeda nebepakelti ankstesnių dozių, todėl gan dažnai pasitaiko perdozavimų.
Narkotikus vartojantys asmenys, medikų tvirtinimu, atrodo kur kas vyresni nei yra iš tikrųjų. Jų plaukai išsausėję, lūžinėjantys, dantys - pakenkti ėduonies. Smarkiai krenta kūno masė. Venos sustorėja, aplink jas stebima daug randų, kurie lieka išsivysčius uždegiminiams procesams. Dažnai vargina pūliniai, odos pažeidimai. Gali išsivystyti bronchų, plaučių, inkstų uždegimai. Padidėja tikimybė užsikrėsti infekciniu kepenų uždegimu, AIDS.
Ilgainiui gali net prasidėti psichozės su regos ar klausos haliucinacijomis, psichomotoriniu susijaudinimu, nuotaikos sutrikimais. Gresia protinio atsilikimo išsivystymas. Toliau kintant asmenybei, siaurėja interesų ratas, prarandami gėdos, atsakomybės, kaltės jausmai. Pati sunkiausia komplikacija - mirtis nuo narkotikų perdozavimo.
Atliekami laboratoriniai toksikologiniai tyrimai organizme esančiai psichoaktyviajai medžiagai nustatyti. Vilniuje, beje, šlapimo tyrimai paaugliams yra atliekami nemokamai, o štai Kauno apskrities priklausomybės ligų centro registratūroje sužinojome, jog už tokį tyrimą, nors jis būtų atliekamas ir vaikui, reikia mokėti. Tyrimo kaina - apie 50 litų.
Kaip narkomanija gydoma? Iš pradžių, anot medikų, yra malšinamas abstinencinis sindromas, taikomos detoksikacinės priemonės (tai atliekama ligoninėje). Gali būti skiriama lašinių infuzijų, raminančių, nuskausminančių preparatų, neuroleptikų, vitaminų.
Nutraukus narkotikų vartojimą būtina ilgalaikė reabilitacija. Medikai atkreipia dėmesį, jog gydymas padeda tik tada, kai pacientas pats labai nori atsikratyti narkotikų priklausomybės.
Taigi medikai dar kartą atkreipia dėmesį, jog:
1. Nereikėtų "ragauti" jokių narkotinių medžiagų, nes ir po vieno karto gali atsirasti priklausomybė.
2. Nustatyta, kad apie 60 procentų visų narkomanų svaigintis pradėjo nuo marihuanos (vėliau pereidavo prie stipresnių).
3. Būtinas nuoseklus ir kryptingas jaunimo ir visos visuomenės švietimas, žalos apie narkotikų daromą nepataisomą žalą aiškinimas.
Ką turėtų atminti tėvai?
1. Tėvai, nors ir labai užimti, turi savo paauglius vaikus atidžiau stebėti, skirti jiems daugiau dėmesio, ilgiau su jai bendrauti.
2. Būtina išsiaiškinti, kas yra sūnų ar dukterų draugai, kokie pastarųjų pomėgiai, tikslai, mąstysena.
3. Didžiulis tėvų užimtumas, pareigų gausa - ne pasiteisinimas, kodėl vaikas pradėjo vartoti narkotikus.
4. Vaiko savijauta yra tiesiogiai siejama su tuo, kokias narkotines medžiagas vartoja - stimuliuojančias, psichiką slopinančias ar kitokias.
Kaip pažinti, kad vaikas vartoja narkotikus?
1. Vaikas tapo vangus, viskam abejingas.
2. Sulėtėjo jo mąstymas, psichinis ir fizinis aktyvumas.
3. Jaučiamas sutrikę kvėpavimas, širdies ritmas, užplūdusios pasyvios nuotaikos (tiesa, kai kurios medžiagos gali sukelti priešingą efektą - energijos ir aktyvumo antplūdį, išprovokuoti kraujospūdžio pakilimą).
4. Silpnumas, mieguistumas (vaikas tarsi neblaivus, tačiau alkoholio kvapo nejusti).
5. Vaikas pradeda prastai mokytis, atsisako tęsti sporto treniruotes, tampa nepastovus - tai piktas, tai linksmas.
6. Narkotikų poreikiui didėjant trinka koordinacija, realybės pojūtis, formų, spalvų suvokimas, dar labiau keičiasi elgesys.
7. Pasitelkus melą iš tėvų bandoma gauti kuo daugiau pinigų, o jei jų negaunama, iš namų gali pradėti dingti vertingesni daiktai.
