Virginija GRIGALIŪNIENĖ
"Ponia Danute Šmigelskiene,
Su malonumu pranešu, kad Jūs įveikėte didžiausios Lietuvoje grožinės literatūros leidyklos "Alma littera", kuri bendradarbiauja su tarptautine leidybos įmone "Readers Digest", organizuoto "Didžiojo žaidimo - 1" du pirmuosius turus.
Pirmajame ture mes atrinkome dalyvius, kurie yra pakviesti dalyvauti "Didžiajame žaidime - 1". (...). Prieš keletą dienų baigėsi ir antrasis "Didžiojo žaidimo - 1" turas, kurio metu buvo baigta asmeninių sertifikatų registracija bei išdavimas. (...). Džiaugiuosi galėdama pasveikinti Jus, įveikusią net du iš trijų "Didžiojo žaidimo - 1" turus bei pranešti, kad netrukus įvyksiančiame trečiajame ture bus traukiami prizai..."
Toliau šiame laiške rašoma, jog Danutė Šmigelskienė yra viena iš tų laimingųjų, kuriems žaidimo organizatoriai turi ypatingų pasiūlymų - galimybę laimėti didįjį prizą - 100 000 litų - arba bet kurį iš 503 prizų; galimybę padidinti didįjį prizą iki 120 000 litų (jeigu ponia Danutė greitai apsispręstų ir laiku užpildytų bei atsiųstų pašto dėžutėje rastus dokumentus); galimybę dalyvauti specialaus prizo - iki 50 000 litų vertės automobilio - lošime; galimybę gauti puikią dovaną - staigmeną.
Išskirtinė teisė laimėti ką tik paminėtus viliojančius prizus esą suteikiama nedaugeliui žaidimo dalyvių - Kauno apskrityje tokių atrinkta vos keli, todėl Didžiojo žaidimo komiteto pirmininke prisistatanti Eglė Borkytė kviečia pasinaudoti proga ir kuo skubiau patvirtinti savo teises į visus žaidimo organizatorių pasiūlymus.
Danutei Šmigelskienei adresuotą tokio turinio laišką pašto dėžutėje atsitiktinai surado sūnus Rolandas. Vyriškis buvo šokiruotas - motina, kuri, kaip teigiama laiške, ką tik sėkmingai įveikė du žaidimo turus, jau ketveri metai ilsisi kapuose! Perskaitę laišką, buvo be galo sukrėsti ir kiti artimieji - vyras, dukra. Visi jie jaudindamiesi svarstė, iš kur pas žaidimo organizatorius atsirado velionės asmens duomenys ir kaip jai, seniai besiilsinčiai ramybėje, "pavyko įveikti" du žaidimo turus!?
Danutės Šmigelskienės artimieji visa tai įvardijo kaip įžūlų akibrokštą šeimai bei akivaizdžią nepagarbą mirusiajai ir piktindamiesi svarstė, ar nereikėtų iš žaidimo organizatorių pareikalauti moralinės žalos atlyginimo.
Gali atsiprašyti
"Akistata" kreipėsi į minėto žaidimo ekspertus, norėdama pasiaiškinti, kodėl įvyko toks absurdiškas nesusipratimas. Šie nukreipė į atstovę ryšiams su visuomene Kristiną Malevskienę.
K. Malevskienė informavo, jog "Didysis žaidimas - 1" - tai galimybė puikiomis sąlygomis - tik už 59 litus - įsigyti leidyklos "Alma littera" knygą "Didieji pasaulio stebuklai. Įspūdingas gamtos stebuklų vadovas", o drauge ir dalyvauti žaidime, kuris suteikia galimybę laimėti daug vertingų prizų. Pasak K. Malevskienės, Danutė Šmigelskienė - viena iš visiškai atsitiktinai atrinktų asmenų, kuriems buvo suteikta galimybė dalyvauti žaidime. Šios moters asmens duomenys (vardas, pavardė, adresas) esą buvo gauti nenusižengiant galiojančiam LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui.
Tačiau kaip prieš ketverius metus mirusi moteris galėjo "dalyvauti" vos šiemet vasarą paskelbto žaidimo ankstesniuose atrankos turuose ir patirti sėkmę?
Pasak K. Malevskienės, pirmasis žaidimo turas - tai laiškas, informuojantis apie galimybę įsigyti paštu platinamą knygą. Esą nieko tokio, jei šio - ankstesniojo - laiško D. Šmigelskienė negavo - anot atstovės spaudai, "greičiausiai nesudirbo paštas". Na, o antrasis žaidimo turas - tai pluoštas informacinių dokumentų, kurie D. Šmigelskienės adresu ką tik buvo atsiųsti ("Didžiojo žaidimo - 1" finalininko kortelė, prizų sertifikatai, prizo - staigmenos kortelė, ir t. t.). Kitaip sakant, visai nebūtina pildyti kokias nors anketas, dalyvauti atrankose ir panašiai, kad taptum žaidimo finalininku!
Bet jei žmogus apskritai neturi jokio noro dalyvauti bet kurioje akcijoje ar žaidime, veltis į viliojančias, tačiau labai įtartinas avantiūras, gaišti laiką susipažįstant su atsiųstu pluoštu kažkokių dokumentų? Kaip informavo atstovė spaudai, tuomet nieko ir nereikia daryti, tai yra "į tokį laišką nereikia reaguoti".
Tiesa, kaip rašoma atsiųstuose dokumentuose, tuomet, kai reklaminė informacija nepageidaujama, laišką - pasiūlymą gavęs pilietis turėtų parašyti prašymą leidyklai "Alma littera" tokių laiškų nesiuntinėti, ir šio piliečio asmens duomenys iš duomenų bazės bus panaikinti.
Tačiau kaip reaguoti artimiesiems, jei visiškai nepageidaujamas pasiūlymas atsiunčiamas seniai mirusiam žmogui?
Įmonės atstovė spaudai K. Malevskienė pripažino, jog atsitiko "negražus dalykas", ir "Akistatos" korespondentės už tai... atsiprašė. Bet juk įžeisti ir įskaudinti buvo ne "Akistatos" žurnalistai, o Danutės Šmigelskienės artimieji!
- Jeigu jie mums paskambintų - galime atsiprašyti ir jų, - buvo patikslinta.
Po kelių akimirkų atstovė spaudai ėmė stebėtis, kodėl D. Šmigelskienės artimieji taip skausmingai sureagavo. Girdi, pasitaikė ir daugiau atvejų, kai laiškas - pasiūlymas buvo išsiųstas mirusio žmogaus adresu, tačiau į įmonę paskambinę šių velionių namiškiai ne tik kad nesupyko, bet netgi teiravosi, ar vertingais prizais viliojančiame žaidime būtų galimybė dalyvauti mirusiųjų artimiesiems...
K. Malevskienės žodžiais, toks nesusipratimas (kad pasiūlymai dalyvauti žaidime buvo išsiuntinėti mirusiesiems) įvyko dėl konkrečių asmenų duomenis pateikusios kompanijos darbuotojų aplaidumo ir pažadėjo su jais viską išsiaiškinti.
Beje, "Akistatos" turima informacija, laiškų su pasiūlymais įsigyti leidyklos "Alma littera" knygų ir kartu dalyvauti žaidime, kuriame neva yra galimybė išlošti vertingus prizus, gavo labai daug kauniečių. Atsiųstų laiškų turinys - vienas ir tas pats: esate vienas iš nedaugelio laimingųjų...
