Lietuva įsipareigojo rimtai kovoti prieš rasizmo ir ksenofobijos skleidimą internete
Ketvirtadienį, spalio 12 dieną, Teisingumo ministras Petras Baguška Jerevane užbaigė formalias procedūras, po kurių praėjus trims mėnesiams Lietuva įsipareigoja kriminalizuoti bausmes už rasizmo ir ksenofobijos skleidimą kompiuterių pagalba.
Tokie įsipareigojimai siejami su Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų ir jos Papildomu Protokolu. Deponavimo procedūras įteikdamas ratifikacinius raštus teisingumo ministras Petras Baguška atliko dalyvaudamas Jerevane (Armėnijoje) vyksiančioje Europos Teisingumo ministrų 27-ojoje konferencijoje. Ši procedūra reiškia, kad Lietuvoje po trijų mėnesių įsigalios Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Papildomas Protokolas.
Konvencijos Papildomas Protokolas buvo priimtas dar 2003 metų sausio 28 dieną. Jo tikslas - papildyti Konvenciją nuostatomis, įpareigojančiomis kriminalizuoti rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikas, padarytas naudojantis kompiuterinėmis sistemomis. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Papildomas Protokolas priskiriamas prie tarptautinių dokumentų, skirtų kovai su organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu bei korupcija.
Beje, Konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų Seimas ratifikavo dar 2004 metų sausį.
Atlikęs visas formalias procedūras, teisingumo ministras P.Baguška sakė, kad "konvencija ir protokolas - tai ne vien deklaracija, bet labai rimtas įrankis kovai prieš nusikalstamas veikas, vykstančias globaliame interneto tinkle". Ministras taip pat pažymėjo, kad "internetui nėra sienų, kaip ir nusikalstamumui, tačiau dabar mes turime realias galimybes ir skirtingų šalių teisėsaugai pasinaudoti šiuo tarptautiniu instrumentu ir greitai bei operatyviai kreiptis į kolegas tos šalies, kurioje arba iš kurios kurstoma tautinė nesantaika, rasizmas ir kiti baisūs dalykai". "Turime suprasti, kad šiandien ne vien Lietuvoje kartais pažeidžiamos žmonių teisės kompiuteriniuose tinkluose, bet ir lietuvių atžvilgiu užsienyje vykstantys panašaus pobūdžio nusikaltimai mums labai skaudūs, todėl teisėsauga turi tinkamai reaguoti ir jie turi tam labai rimtą priemonę", - praktinę naudą akcentavo ministras P.Baguška.
Lietuvoje nusikaltimai informatikai yra kriminalizuoti Baudžiamojo kodekso XXX skyriuje ,,Nusikaltimai informatikai" (196-1982 straipsniai). Beje, ir kituose Baudžiamojo kodekso skyriuose numatytos nusikalstamos veikos (pvz., sukčiavimas, neteisėtas susirašinėjimo, kitokių pranešimų, siuntų ar pokalbių telefonu slaptumo pažeidimas, dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas ir pan.) gali būti traktuojamos elektroniniais nusikaltimais, jei tokių veikų padarymui būtų naudojamas kompiuteris ar kompiuterinė sistema. Tokiu atveju kompiuteris ar kompiuterinė sistema būtų laikomi priemone tokiems nusikaltimams daryti.
Lietuva yra įsipareigojusi siekti užtikrinti visišką Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Papildomo protokolo dėl rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikų, padarytų naudojantis kompiuterinėmis sistemomis, nuostatų įgyvendinimą. Todėl turi būti numatyta galimybė kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, išskyrus jos turinį. Tai turi būti leidžiama daryti tuomet, kai tiriamos Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę). Reikalingus Baudžiamojo proceso kodekso papildymų ir pakeitimų projektus Teisingumo ministerija numačiusi pateikti Vyriausybei dar spalį.
Nuotraukoje: Lietuvos teisingumo ministras Petras Baguška (kairėje) įteikia ratifikacinius raštus Europos Tarybos Teisinių reikalų generaliniam direktoriui Guy de Vel.
