“Sutrikusi mafija” (“Analyze that”, 2002 m.) - tai filmo “Sutrikęs gangsteris“ (“Analyze this”, 1999 m.), kuris visai neseniai buvo rodomas visame pasaulyje, tęsinys. Pirmasis filmas buvo gana sėkmingas komerciškai, komedija taip pat buvo nebloga.
Bet, kaip dažniausiai ir būna, naujas filmas “Sutrikusi mafija” yra tiesiog toks pat filmas, kaip ir jo pirmtakas. Tos pačios temos, tie patys juokeliai, tas pats de Niro ir Chrystalas pagrindiniuose vaidmenyse. Nieko, išskyrus žiovulį, tai nesukelia.
Idėja parodyti viename filme klasikinius Amerikos kino italų mafijos herojus ir psichoterapiją geriausiai realizuota ir pas mus rodomame televizijos seriale “Sopranai” (“Sopranos”). 1999 m. pasirodžius pirmajam šio serialo sezonui, kabelinės televizijos kanalas HBO staiga tapo pavyzdžiu, kaip kabelinė televizija gali sėkmingai varžytis su savo “antžeminiais“ konkurentais.
Kaip visada būna JAV, kur komercinė sėkmė yra kur kas labiau vertinama nei meninis originalumas, prie naujos temos puolė daugybė geriau ar blogiau pasiruošusių kino ir TV prodiuserių. Ir štai dabar jau turime ištisą seriją įvairiausių filmų, kur italų gangsteriai išgyvena stresą, įtampą ar net neurozę, kur jie geria įvairius antidepresantus ir bando prisiminti savo tėvo ir motinos santykius.
Iš esmės visa ši filmų banga nieko nepakeitė. “Sopranai“ ir toliau lieka geriausiu žanro pavyzdžiu, nors ketvirtasis pas mus rodomas serialo sezonas yra nepalyginamai prastesnis už bet kurį iš ankstesnių. Panašiai yra ir su “Sutrikusia mafija“ - pirmoji dalis buvo gana juokinga, antroji - nuobodi. Tiesą sakant, geriausi filmo kadrai yra pačioje pabaigoje, kur rodomos nepavykusios filmavimo scenos. Šią gerą tradiciją pradėjo, atrodo, Jackie Chanas, bet šiais laikais jau vos ne kas antras, ypač komedinio žanro filmas, turi pabaigoje seriją kadrų, kur parodomi nepavykę bandymai nufilmuoti vieną ar kitą filmo sceną. Tiek de Niro, tiek Chrystalas neblogi aktoriai, vaidina natūraliai ir be įtampos, tad ir “nepavykę“ bandymai išeina visai pavykę ir juokingi.
Roberto de Niro vaidinamas gangsteris Polas Viti apsimeta išprotėjusiu ir paleidžiamas iš kalėjimo, kad jo psichoterapeutas Benas Sobelas (Bily Chrystalas) galėtų imtis gydymo. Gangsteris, išėjęs į laisvę, nori sutvarkyti pašlijusius savo mafijos šeimos reikalus ir užsidirbti vieną kitą milijoną. Chrystalo herojus pats išgyvena didžiulę emocinę įtampą dėl tėvo mirties ir naujas pacientas tik padidina stresą. Tokia psichoterapeutinius ir gangsterinius nuotykius žadanti užuomazga yra pateikiama filmo pradžioje.
Toliau truputį šaudoma, truputį gaudoma, truputį juokaujama, bet iš esmės tema nevystoma, vaidinami herojai ir filmo pradžioje, ir pabaigoje lieka tokie pat, geri herojai praturtėja, blogi herojai patenka už grotų. Žodžiu, visa tai jau matėme - ir ne vieną kartą, ir ne du, ir net ne tris...
“Sutrikusios mafijos“ problema yra ne vien ir ne tiek nusibodusi tema, kiek nuobodus siužetas. Panašu, kad kažkokie Holivudo prodiuseriai, peržiūrėdami kompanijos finansinį balansą, nusprendė, kad “Sutrikusio gangsterio” galimybės dar neišnaudotos ir todėl išmetė į rinką dar vieną produktą. Bet tai, kad kinas - tai ne greitojo maisto pramonė, jiems neateina į galvą. Ir tikrai neateis, kol kino žiūrovai “balsuodami“ savo pinigais neparodys, kad nori kažkokio naujo kino.
Kam gi galima rekomenduoti “Sutrikusią mafiją“? Galbūt tik tiems, kas nematė “Sutrikusio gangsterio”. Tokiems žmonėms tema bus beveik nauja, abiejų pagrindinių aktorių duetas taip pat naujas bei gana simpatiškas ir pagaliau jei esate didelis italų mafijos kine gerbėjas, galite nueiti, kad išgirstumėte tą nepakartojamą Niu Džersio italų anglų kalbą. “What’s a big deal?” Juk ne visada žiūrėsi tik gerus filmus, you know...
Komentarams - [email protected]
