Cezario pjūvio operacijų vis daugiau atliekama ne tik Vakarų valstybėse, bet ir Lietuvoje. Kai kuriose šalies gydymo įstaigose šios operacijos atliekamos ne tik turinčioms tam tikrą nėštumo patologiją gimdyvėms, bet ir besibaiminančioms gimdyti natūraliu būdu.
Kokiu būdu moteriai gimdyti, sprendžia gydytojai, įvertinę jos ir vaisiaus būklę. Tačiau jei moteris kategoriškai reikalauja, kad jai būtų atliktas Cezario pjūvis, dažniausiai į tokį prašymą atsižvelgiama.
Pasak Kauno antrosios klinikinės ligoninės Akušerijos skyriaus vedėjos Jūratės Stonkutės, Cezario pjūvis - tai tokia operacija, kuomet, prapjovus gimdyvės pilvo sieną ir gimdą, ištraukiami vaisius ir placenta. Jei viskas vyksta be komplikacijų, operacija trunka apie 30-50 minučių, o vaikas pasaulį išvysta per pirmąsias 5-10 minučių.
Cezario pjūvis, anot gydytojos Jūratės Stonkutės, atliekamas tuomet, kai kyla grėsmė gimdyvės arba vaisiaus sveikatai ar gyvybei. Dažniausiai pasitaikančios problemos - vaisiaus dusimas, netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje (pavyzdžiui, vaisius skersas ar galvutė viršuje), netaisyklingas placentos prisitvirtinimas gimdoje, būsimosios motinos dubens kaulų ar sunkios akių ligos, stipriai pakilęs kraujo spaudimas, kitos nelytinių organų ligos.
Atliekant Cezario pjūvį taikomas regioninis nuskausminimas (spinalinė ar epidūrinė nejautra). Tai reiškia, kad operacijos metu nejautri tampa tik pilvo sritis ir kojos - operuojamoji viską girdi ir jaučia. Taikant tokią anesteziją visi jutimai atsistato maždaug per dvi valandas.
Gimęs kūdikis iškart padedamas motinai ant krūtinės. Prie gimdyvės, kuriai Atliekama tokia operacija, jei to pageidauja, gali būti ir jos vyras ar kitas artimas žmogus.
Jau kitą dieną po operacijos moteris, jei nekyla komplikacijų grėsmė, gali pradėti mankštintis, keliasi iš lovos, šiek tiek pavaikšto. Pjūvis paprastai užgyja per 6-7 dienas. Užgijus pjūviui moteris dar kurį laiką turi vengti fizinio darbo, nekelti sunkių daiktų, jai patariama nešioti pilvo sienelę prilaikantį diržą, daryti specialią gydomąją mankštą.
Gydytoja atkreipė dėmesį, jog po Cezario pjūvio, kaip ir po bet kurios kitos operacijos, gali išsivystyti komplikacijos. Tai esą priklauso nuo bendros organizmo būklės, jo atsparumo infekcijoms, gimdyvės savijautos, ir kt.
Ar tiesa, kad moterys, kartą jau turėjusios tokią operaciją, natūraliu būdu negalės pagimdyti ir antrojo vaikelio? Gydytoja Jūratė Stonkutė tai paneigė. Jei kito nėštumo metu moteris jaučiasi gerai, jei nebūna priežasčių, dėl kurių reikėtų atlikti pjūvį, moteriai siūloma bandyti gimdyti natūraliai. Pasak gydytojos, anksčiau buvo klaidingai manoma, kad galima atlikti tik dvi Cezario pjūvio operacijas. Iš tiesų tokių operacijų tai pačiai moteriai galima atlikti ir daugiau - tris keturias.
Gydytoja Jūratė Stonkutė paneigė, kad Cezario pjūvis būtinai atliekamas vyresnio amžiaus moterims ir toms, kurios per nėštumą priaugo labai daug svorio ar, kaip spėjama, užaugino didelį vaisių. Ir keturiasdešimties metų sulaukusi moteris esą gali pagimdyti natūraliai. Cezario pjūvis rekomenduojamas tuomet, kai nėščioji yra smulkesnio kūno sudėjimo, o vaisiaus svoris - daugiau nei 4,5 kilogramo.
Moteris, pageidaujančias, kad būtų atlikta Cezario pjūvio operacija, nes gimdyti natūraliai baiminasi dėl galimų nepakeliamų gimdymo sąrėmių, gydytoja skuba nuraminti. Visais atvejais gimdyvėms nemokamai skiriamas nuskausminimas, tad šis procesas neturėtų palikti jokių blogų prisiminimų.
Gydytoja sakė kol kas iš gimdžiusių moterų negirdėjusi nusiskundimų dėl to, kad natūralus gimdymas pakenkęs jų seksualumui.
O kokį gimdymą gydytoja patartų pasirinkti savo artimai draugei? Gydytoja Jūratė Stonkutė patikino, jog tiek draugei, tiek bet kuriai kitai gimdyvei siūlytų gimdyti natūraliai, o Cezario pjūvio operaciją patartų atlikti tik tuo atveju, jei, kaip anksčiau minėta, gimdyvės ar vaisiaus sveikatai grėstų pavojus.
