"Mano vaikui gydytojai diagnozavo bronchinę astmą. Šia liga sirgo ir mano mama. Ar ji paveldima? Taip pat gal galėtumėte parašyti, kaip elgtis sergant šia liga, ar ji išgydoma".
Teresė Vaičiulienė
Bronchinė astma yra viena seniausiai medicinos istorijoje žinomų ligų. Ja serga tūkstančiai vaikų ir suaugusiųjų Lietuvoje bei milijonai pasaulyje. Deja, nors medicina tobulėja, atsiranda naujų gydymo galimybių, daugelyje šalių sergamumas šia liga didėja, o ligos suvaldymo rezultatai vis dar nepateisina pacientų ir medikų lūkesčių.
Bronchinė astma - tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti pasikartojančiais dusulio, švokštimo, krūtinės veržimo ar kosulio simptomais, ypač naktį ar paryčiais, praeinančiais savaime ar gydant.
Ligos priežastys. Ligoniams, susirgusiems bronchine astma vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams. Dažniausi alergenai - dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės ir kt.) ir vaistai (aspirinas, penicilinas ir kt.). Alergija - pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis. Ši liga glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis. Suaugusiems, sergantiems bronchine astma, alerginis komponentas nustatomas retai. Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai: virusinė ir bakterinė kvėpavimo takų infekcija, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, manoma, kad yra genetinis šios ligos polinkis. Kadangi sirgo jūsų mama, vėliau polinkis persidavė ir jos anūkui.
Vaikų astma neretai "mėgdžioja" kitas ligas, tačiau nereti ir atvirkštinės situacijos atvejai. Švokštimas yra vienas dažniausių kvėpavimo takų ligų simptomas vaikystėje, o jį gali sukelti daugelis ligų. Kūdikystėje bronchiolitas būna dažniausia švokštimo priežastis, tačiau jį sukelti gali ir kitos ūminės ligos, taip pat įgimtos anomalijos ar genetinės ligos. Dažniausiai švokščia 1-3 metų vaikai. Vyresnio amžiaus grupėje astma dažnėja, didėjant vaiko amžiui. Du trečdaliai švokščiančių vaikų švokščia tik iki 1-3 metų ir vėliau nustoja, o likęs trečdalis suserga astma. Kadangi beveik visi astma sergantys vaikai pradeda švokšti iki vienerių metų, labai sunku atskirti, kuriais atvejais švokštimas rodo astmos pradžią. Vis labiau aiškėja pasyvaus rūkymo žala vaikams - rūkančių mamų kūdikiai 4 kartus dažniau švokščia pirmaisiais gyvenimo metais, o jų plaučių funkcija jau būna sutrikusi iškart po gimimo.
Ligos simptomai. Bronchinės astmos eiga labai nevienoda. Liga gali būti epizodinė ir nuolatinė. Epizodinė astma pasireiškia tam tikrais periodais, dažniausiai po trumpalaikio kontakto su alergenu. Jai būdinga lengva eiga ir ilgi pagerėjimo periodai. Esant nuolatinei astmai, bronchų uždegimas yra pastovus. Sergant tokia forma, liga beveik nepagydoma. Bronchinei astmai būdingas dusulys, apsunkintas kvėpavimas, kosulys, sunkumo (veržimo) jutimas krūtinėje, švokštimas (švilpimas), rečiau skrepliavimas. Šios ligos sukelti negalavimai gali pasireikšti tik tam tikrais metų laikais, nepriklausyti nuo metų laikų arba būti visus metus. Bronchinės astmos simptomai atsiranda staiga, jie dažniausiai trumpalaikiai (trunka tik kelias minutes ar valandas), tačiau gali kartotis keletą kartų per parą. Paprastai astmos priepuolį išprovokuoja alergenai arba nealerginiai dirgikliai (kvapai, šaltas oras, fizinis krūvis ir pan.). Dažnai dusulio ir/ar kosulio priepuoliai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą. Ligoniai tarp priepuolių dažniausiai jaučiasi gerai. Esant ligos paūmėjimui, simptomai sunkesni, tęsiasi kelias dienas ar savaites, pasireiškia progresuojantis dusulys. Ilgainiui deguonies trūkumas pažeidžia ir kitas organizmo sistemas: sutrinka miegas, atsiranda nerimas, kito priepuolio baimė ir pan.
Gydymas. Jei įtariate, kad sergate bronchine astma, būtinai kreipkitės į gydytoją - jis patars, kuriuos vaistus ir kaip vartoti, nes astmos gydymas - tai ne vien vaistų vartojimas, bet viso komplekso priemonių, padedančių užkirsti kelią ir šalinti šios ligos priežastims, simptomams bei padariniams, taikymas. Nors nėra vaistų, visiškai išgydančių astmą, tinkamas gydymas leidžia visiškai suvaldyti ligą daugumai pacientų.
Bronchinės astmos gydymas yra individualus ir pakopinis. Iš pradžių skiriamas intensyvesnis gydymas, vėliau, jei yra įmanoma, vaistų dozė yra mažinama (pakopa žemyn). Pirmenybė teikiama inhaliacinėms vaistų formoms. Šiai ligai gydyti vartojami uždegimą slopinantys vaistai, bronchus plečiantys vaistai ir kt.
Profilaktika. Jei sergate bronchine astma, venkite alergiją sukeliančių maisto produktų, prirūkytų patalpų, stenkitės būti gerai vėdinamose ar ventiliuojamose patalpose. Jei gyvūnai jums sukelia astmos priepuolį, stenkitės jų nelaikyti. Jei esate jautrus dulkėms, išmeskite iš namų sausas puokštes ir kilimines dangas. Jei po fizinio krūvio pradedate dusti, įkvėpkite bronchus plečiantį vaistą prieš fizinį krūvį. Sergantiems astma ligoniams rekomenduojami amžių atitinkantys fiziniai pratimai, organizmo grūdinimas ir stiprinimas. Dažnai ligoniai neteisingai naudojasi inhaliatoriais, tuomet vaistas lieka burnoje, patenka į skrandį, bet ne į plaučius. Todėl yra svarbu suderinti dozuoto inhaliatoriaus paspaudimą ir įpūtimą, turi būti pakankama įkvėpimo srovė, po inhaliacijų reikia išskalauti burną.
Vykdykite visus gydytojo nurodymus, tinkamai gydykitės ir išvengsite astmos paūmėjimų bei komplikacijų.
Paruošė Sandra PUTRUNAITĖ
