Ketvirtadienį (07.03) Briuselyje Lietuvos, Europos Komisijos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos atstovai parafavo sutarties dėl Lietuvos bei kitų būsimųjų Europos Sąjungos valstybių dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje tekstą. Apie tai “Eltą” informavo Užsienio reikalų ministerija.
Sutartis turėtų įsigalioti kartu su Lietuvos Stojimo į ES sutartimi, ir tada Europos ekonominė erdvė, kurią šiuo metu sudaro 15 ES šalių narių bei Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančios Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas, išsiplės į 10 naujų valstybių, įstojusių į ES. Dvidešimt penkios šalys sudarys bendrą rinką, kurioje galioja tos pačios pagrindinės taisyklės, apimančios laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimą.
Kaip nurodoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, jungiantis prie Europos ekonominės erdvės Lietuvai ypač svarbus buvo prekybos žuvimi ir žuvies produktais su Norvegija ir Islandija klausimas.
Lietuvos bei kitų šalių kandidačių dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje sutartimi buvo nustatytos tarifinės kvotos (nulinis muito tarifas kvotos ribose) žuviai ir žuvies produktams, importuojamiems į ES iš Norvegijos ir Islandijos. Šių kvotų dydžiai buvo nustatyti atsižvelgiant į ES šalių narių ir šalių kandidačių prekybinius srautus. Susiderėti kvotų dydžiai yra pakankami ir neturėtų daryti neigiamos įtakos Lietuvos prekybai žuvimi ir žuvies produktais su Norvegija ir Islandija po ES plėtros.
Ne mažiau svarbus Lietuvai buvo ir prekybos žemės ūkio produktais klausimas. Ši sutartis numato, jog Norvegija suteiks tarifines kvotas kai kurių žemės ūkio produktų importui iš ES šalių. Lietuvos interesas buvo išsikovoti importo tarifinę kvotą (500 tonų) į Norvegiją šunų ir kačių maistui. Derybose pavyko pasiekti, kad Norvegija suteiktų 1000 tonų tarifinę kvotą šių produktų importui iš ES.
Derybose dėl Europos ekonominės erdvės plėtros procese didelės svarbos turėjo klausimas dėl nuolatinių bei gerokai didesnių Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino finansinių įmokų. Susitarta, jog pagal daugiašalį finansinį instrumentą tos valstybės skirs 600 mln.eurų 2004-2009 metams įvairių programų finansavimui būsimosiose šalyse narėse bei Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje (Lietuvai atiteks 4,5 proc. minėtų lėšų, t.y. apie 5,4 mln. eurų kasmet).
Taip pat susitarta, kad Norvegija skirs 567 mln. eurų 2004-2009 metams įvairioms programoms finansuoti tik naujosiose šalyse narėse (pagal šį fondą Lietuvos dalis - 7,1 proc. visų lėšų, t.y. apie 8 mln. eurų kasmet).
ELTA
