Mano namas
Mano namas - tai mano tvirtovė
Netoli ežerėlio skaidraus.
Nors lyg pirštas draustiny jis stovi,
Bet jam niekas stovėt neuždraus.
Mano namas tvorom apsitvėręs,
Mano namas pušų šlamesy.
Dar sklypelį prijungsiu nutvėręs
Ir tegu pabučiuoja... visi!
Mano namas vijokliais apaugęs:
Čia baseinas, čia šilo gaiva...
Pro vartus neįženk, mielas drauge, -
Sudraskys tau sėdynę šuva!
Už tvoros tu pašvilpauk, bernioke,
Gal ir tau aš atversiu duris,
Jeigu pirštų tu kalbą pramokęs,
Jeigu partijos mūsų narys.
Ilgesys čia manęs nekankina -
Nuo tautos atsiskirti smagu,
Pažiūrėt vakarais pornokiną
Būryje plikašlaunių mergų.
Na, gal visko sakyti neverta:
Kas ant sofos, o kas ant grindų...
Mano namas tvorom atitvertas,
O širdy - nė menkiausių žaizdų!
Mano namas - tai mano tvirtovė,
Mano namas pušų šlamesy!
Ir stovės jis tenai, kur jau stovi,
Ir tegu pabučiuoja... visi!
