Du vyrai žingsniuoja pavėsingu takeliu pievos, kurioje išrikiuoti aviliai, link. Jie stovi už 6 metrų nuo tako, kaip reikalauja taisyklės. Aplinkui tylu, ramu. Jie užsimauna pirštines ir ketina nukelti pirmojo avilio dangtį. Pro landą išskridusios bitės kaip pakvaišusios puola vyrus ir pradeda gelti. Jie viską meta ir pabėga. Sudirgusios bitės nuskrenda artimiausios sodybos link ir užpuola vištidę. Po kelių sekundžių devynios didžiulės žąsys ir du suaugę gaidžiai guli ant šono nusėti geluonimis. To negana. Spiečius keičia kryptį ir nuskrenda verandos, kur namų šeimininkas skaito laikraštį, pusėn. Įgeltas į kaklą jis spėja įlėkti į namą, kad išvengtų savo paukščių likimo. Bitės storu sluoksniu apgula langų stiklus kaip siaubo filme. Išsigandę žemdirbio vaikai pradeda klykti iš baimės. Toks įspūdis, tarytum jos norėtų įsibrauti ir visus išžudyti. Tiktai sutemus, kai bitės sugrįžta į avilius, šeima išdrįsta išeiti laukan.
Kitą rytą vos patekėjus saulei bitės sugrįžta pribaigti merdinčių paukščių. Šis įvykis neįtikėtinas, tačiau ne vienintelis Prancūzijoje. Kitos bitės už 800 kilometrų taip pat mirtinai sugelia, tik šį kartą auka - ne paukščiai, o vaikas. Bitininkai kopinėja medų bityne, esančiame šalia saulėgrąžų lauko. Kai jie baigia darbą ir sėda į sunkvežimį norėdamas važiuoti į kitą bityną, nuo vieno avilio pakyla spiečius ir ima aplink nervingai dūgzti. Vyrai paskuba nuvažiuoti. Kelyje jie susitinka dviratį minantį šešiametį Damjeną. Vaikas skuba pas senelį žvejoti.
Bitininkai nuvažiuoja nieko neįtardami. Iš kur jiems žinoti, kad vaiko laukia toks žiaurus likimas? Jie nepastebėjo juos sekusio, o paskui staiga pakeitusio kryptį bičių debesies. Mažasis Damjenas tampa spiečiaus taikiniu. Jo kūnas akimirksniu pasidengia šlykščiu gyvu kiautu. Šimtai bičių knibžda ant jo veido, rankų, kojų. Vaikas ginasi, tačiau vabzdžių suleistas milžiniškas nuodų kiekis bematant suveikia. Damjeno širdis ima silpniau plakti, galūnes paralyžiuoja, jis ima dusti.
Tuo momentu sustoja pro šalį važiavęs automobilistas ir puola prie vaiko. Damjenas vos beištaria žodį maldaudamas gelbėti. Nuo begalybės geluonių jo kūnas labai ištino. Sutinęs veidelis neatpažįstamas. Vyras užmeta ant vaikelio pledą ir skriete nuskrieja pagalbos į gyvenvietę. Bematant atvyksta vietinis meras su padėjėju. Bitės juos ima atakuoti vos iššokusius iš mašinos. Vyrai skubiai paima leisgyvį mažylį ir užtrenkia dureles. Vabzdžiai, prisiploję prie priešakinio stiklo, tarytum tykoja, norėdami mirtinai sugelti.
Kaimo gydytojas suteikia Damjenui pirmąją pagalbą. Pirmiausia ištraukia visus geluonis. Jų - apie tūkstantis. Vaiko būklė kritiška. Nuvežtas į Sent, o po to - į Puatjė ligoninę, po trijų dienų mažasis Damjenas miršta.
