Šį kartą Gintaras Beresnevičius nutarė parašyti apie Lietuvos italus - dzūkus.
Nusidavimas apie tokį dzūką
Toks dzūkas vieną kartą nuvažiavo į Alytų, o tame Alytuje buvo daug meškų, kurios bėgiojo paskui tą dzūką, ir jis galvojo, kad Alytun atvažiavo koks cirkas, ir tų meškų visai nebijojo, o po to paaiškėjo, kad jis atvažiavo visai ne į Alytų, o į gūdžią Belovežo girią, ir tai visai ne Alytus, o gudiškos girios tankmė.
Nusidavimas apie dosnų dzūką
Pas vieną tokį dzūką atvažiavo toks žemaitis, o tas dzūkas buvo labai dosnus, tai jis tam žemaičiui davė dešrą, sūrį, ąsotį samanės, po to dar didelį kepalą duonos, ir žemaitis paėmė, tada dzūkas davė jam paltį lašinių, dar vieną dešrą ir didelį skilandį, ir žemaitis taip pat paėmė, tada dzūkas žemaičiui davė dvylika agurkų ir medaus statinaitę, ir žemaitis taip pat paėmė, po to dzūkas žemaičiui davė šešiasdešimt kiaušinių, ir žemaitis juos taip pat paėmė, tada dzūkas davė žemaičiui truputį varškės, ir žemaitis tą varškę irgi paėmė, o tada tas dzūkas labai nuliūdo ir apsiverkė, nes nebeturėjo tam žemaičiui daugiau ko duoti, ir tas žemaitis išvažiavo namo visas piktas.
Nusidavimas apie dzūką ir uodą
Vieną kartą Druskininkų apylinkėse nutiko didelė kova, vienas dzūkas kovėsi su uodu, jiems kaunantis, siautė dideli vėjai, dundėjo žemė, linko medžiai, ir tas dzūkas kad kiek, būtų tą uodą įveikęs.
Apie šį įvykį dzūkai yra sudėję daug dainų ir gūdžiais vakarais, užsidarę langines, už langų riaumojant mašalams, jas patyliukais užgieda.
Nusidavimas apie dzūką ir kielę
Panašus atsitikimas įvyko palei Marcinkonis. Toks dzūkas ėjo keliu ir pamatė kielę, ir ta kielė taip piktai į tą dzūką pažiūrėjo, kad tas dzūkas jau užsimojo ant tos kielės, ir būtų ją nuskaudęs, tik ta kielė klastingu uodegos mostu išnarino tam dzūkui ranką, ir visi dzūkai, sužinoję šią istoriją, kalbėjosi, kad jei ne tos kielės klastingumas, tas dzūkas būtų ją pargriovęs ant žemės.
Nusidavimas apie dzūką ir vabalą
Vienas toks dzūkas ėjo iš Valkininkų į Varėną, ir kelyje sutiko didelį vabalą ir kad davė tam vabalui į snukį!
Nusidavimas apie dzūką Žemaitijoje
Vienas toks dzūkas išgirdo padavimą, kad žemaičiai gūdžiais žiemos vakarais išeina iš savo trobų ir, baltomis akimis žiūrėdami į Mėnulį, gūdžiai jam kažką šaukia; norėdamas pasitikrinti, jis išties nuvažiavo į Žemaitiją, ir jo įtarimai, kad tai netiesa, pasitvirtino: žemaičių akys būna rudos, o kai kada netgi žalios.
Nusidavimas apie dzūką Palangoje
Kitas toks dzūkas nuvažiavo į Palangą ir ten pamatė labai gražų arklį, bet kol dzūkas į tą arklį žiūrėjo, tą arklį pavogė toks čigonas ir dzūkas nuliūdo, nuėjo į autobusų stotį ir visas susikrimtęs parvažiavo namo.
Nusidavimas apie dzūką ir jo svečią
Vienas toks dzūkas gavo laišką iš Žemaitijos, o tame laiške buvo rašoma, kad pas tą dzūką atvažiuoja jo draugas žemaitis, tai tas dzūkas pasiėmė kulkosvaidį ir išėjo į girią.
Nusidavimas apie dzūką ir katiną
Dar toks dzūkas pamatė katiną ir jau norėjo jam kažką pasakyti, bet tas katinas apsivertė aukštielninkas.
Nusidavimas apie tokį ne dzūką
Vienas toks dzūkas nutarė pakeisti pilietybę ir savo pase įsirašė “žemaitis”, tai žemaičiai iš to dzūko labai juokėsi, bet tas dzūkas žuvo per pasienio susišaudymus su suvalkiečiais, tad žemaičiams beliko jam pastatyti paminklą Kelmėje, ir žemaičiai, tą paminklą statydami, labai keikėsi, nes bronza kainuoja labai jau brangiai.
Nusidavimas apie simpatišką dzūką
Vienas toks simpatiškas dzūkas pamatė gražų švedą, o tas švedas labai išsigando, ir tas dzūkas pasigavo tą švedą, užlipo ant jo ir tepasakė: ak tu, švede švede...
Nusidavimas apie dzūką oranžinį
Buvo toks vienas dzūkas, jis, kaip ir įprasta Dzūkijoje, visas buvo oranžinis, tačiau to dzūko pilvas buvo ne oranžinis, kaip įprasta, tačiau mėlynas, ir kiti dzūkai su normaliais oranžiniais pilvais labai iš to mėlynapilvio juokėsi, tai tas dzūkas metė praustis pirtyse, užsidarė ir ilgai gedėjo. Tik žemaičiai, kurių pilvai, kaip žinia, žali, tą ne dzūką priglobė ir leido jam prekiauti alumi Varniuose.
Gintaras Beresnevičius ([email protected])
