Baimė užaugino sparnus
Irena ZUBRICKIENĖ
Įtariamojo "kupra" ir gresiančios teismo bausmės baimė, slėgusi lygiai metus, užaugino vaikinui sparnus: Liūliškių kaimo (Marijampolės sav.) gyventojas Ruslanas M. (22 m.), kuriam pareigūnai suteikė teisę mėgautis laisve iki teismo nuosprendžio, tik naudojosi šiuo pasitikėjimu ir, nutaikęs progą, kai jau labai svilo padai, pradingo iš teisėsaugininkų akiračio. Ruslanui pavyko išvykti į užsienį ir neturint savo paso.
Mergaitę išsinešė ant rankų
Tik šešių klasių išsilavinimą turintis, niekur nebesimokantis ir nedirbantis Ruslanas praėjusių metų rugpjūčio 6-ąją laiką leido su savo draugais - Svajūnu ir Tautvydu. Vaikinai iš anksto buvo susitarę "susirasti mergų". Ruslanas nusipirko butelį degtinės.
Svajūno vairuojamu automobiliu "Mercedes-Benz" trijulė vakarop nuvyko į už Marijampolės esantį kaimą, kur gyvena kelios Tautvydo pažįstamos merginos. Šis septyniolikmetis, vienintelis išlipęs iš mašinos, nuėjo į Monikos (15 m., vardas pakeistas) namus ir kalbino ją kartu pasivažinėti. Išvykti su svečiu Monikai uždraudė tuo metu kambaryje buvęs jos tėvas. Tautvydas ir paauglė liko pasikalbėti vienu du, kai bemaž po dvidešimties minučių Monikos tėvas pastebėjo, jog dukros nebėra kambaryje, ir išgirdo nuvažiuojantį automobilį. Išbėgęs į lauką, vyras tespėjo piktai pagrūmoti pavymui nuvykstančiam ekipažui.
Pasirodo, Monika buvo "įkalbėta" - kelis kartus kantriai paraginus ją tiesiog pabėgti iš namų, merginukė tik juokėsi iš tokių pamokymų, tad Tautvydas staiga pagriebė ją ant rankų ir basą išsinešė mašinos link. Monika nerėkė. Atvirkščiai - tą minutę jai buvo juokinga, kad taip "riteriškai" kviečiama pabendrauti.
Į prašymus nereagavo
Netrukus kompanija atsidūrė jau kitoje seniūnijoje esančiame Gižų kaime - ir čia ieškojo merginų. Kadangi daugiau niekas prie marijampoliečių neprisidėjo, Monika pradėjo prašyti, kad ją vežtų atgal į namus, tačiau vaikinai patraukė priešingon pusėn.
Varnupių kaime kompanija sustojo autobusų stotelėje. Svajūnas nuo bičiulių atsiskyrė - nuėjo savais keliais. Ruslanas pradėjo vaišinti Tautvydą ir Moniką degtine. Vėliau mergaitė sakys negėrusi - tik vaidinusi, kad geria vienodai su vaikinais. Ji vis nerimavo, kaip reikės parvykti į namus, likusius bene už trisdešimties kilometrų.
Begeriant Ruslanas pasiūlė nuvažiuoti prie Varnupių ežero, nes stotelėje esą nesaugu - galinti pravažiuoti policijos patrulių mašina.
Įsikūrę prie vandens, nuošalioje ir romantiškoje vietoje, vaikinai "prisiminė" esą vyrai - nuo degtinės apsvaigęs Tautvydas pradėjo kabinėtis prie Monikos, siekdamas jos glamonių. Supratingasis Ruslanas paliko porelę mašinoje, o pats išlipo. Po kokių penkių minučių jis vėl sugrįžo. Iš Tautvydo išgirdęs, kad meilės seansas neįvyko, Ruslanas pakeitė draugą - įsitaisė šalia Monikos vietoje jo. Vėliau Tautvydas pareigūnams aiškins "nieko nespėjęs", o pati mergaitė sakė, kad Tautvydą ji sugebėjo atstumti, ir vaikinas nebebuvo įkyrus.
Penkeriais metais vyresniam Ruslanui, turbūt siekusiam pasididžiuoti prieš draugą savo vyriškumu, sekėsi labiau. Jis, gražiuoju neįkalbėjęs Monikos pasimylėti, ją palaužė prievarta.
Buvo jau ketvirta valanda - vaikinus vargino išgertas alkoholis, migdė patirti įspūdžiai, tad Ruslanas sėdo prie vairo (vairuotojo pažymėjimo jis apskritai neturėjo, todėl ir vairuoti negalėjo) ir pasuko Monikos namų link. Jis nekreipė dėmesio, kad mergaitė apsiverkusi, ir kažkodėl nemanė, kad tokios būsenos ji iš karto galinti pasiskųsti tėvams. Tačiau greitai apie Monikos bėdą pasiekė ir policiją. Tokį Monikos artimųjų žingsnį dar bandė sustabdyti Ruslanas ir Tautvydas, iš Monikos sesers sužinoję apie šeimos ketinimus. Jie, pasitelkę kelis draugus, prieš tai dar kauštelėję dėl drąsos, vėl atvyko į Monikos kaimą - esą "susitarti". Įpykęs ir įskaudintas merginos tėvas, neapsikęsdamas įžūlių svečių ir nelaukdamas jokių derybų, dukterį nuskriaudusius vaikinus apdalino vyriškai stipriais antausiais! Šiems, nieko nepešusiems, teko suktis namų link.
Nevykėlis, įkliuvęs ir užsienyje
Ruslanas buvo apkaltintas išžaginęs nepilnametę. Už tokį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų. Tautvydas atsipirko lengvais nemalonumais: lemtingąją naktį prie ežero puoselėti ketinimai, kurių jis neįvykdė, jį tepavertė nusikaltimo liudininku.
Anksčiau su teisėsauga jokių problemų neturėjęs Ruslanas ikiteisminio tyrimo metu buvo paliktas laisvėje. Vaikinas pasirašė pasižadėjimą, kad niekur neišvyks, iš jo buvo paimti asmens dokumentai. Šių metų pavasarį prasidėjus teismo procesui, Ruslanas paklusniai atvyko į posėdį, tikino esąs nekaltas dėl išžaginimo, nes Moniką esą pamylėjo ne prieš jos valią.
Greitai išnagrinėti šios bylos teisme nepavyko dėl kelių priežasčių: sirgo Ruslanas, negalavo nukentėjusioji, atostogavo teisėjas, neplanuotų svarbių reikalų turėjo kiti proceso dalyviai. Visa vasara buvo tas metas, kai Ruslanas galėjo atsipūsti nuo įtampos.
Neseniai Marijampolės rajono apylinkės teisme vėl buvo sugrįžta prie Ruslano bylos. Buvo belikę paskutinieji žingsniai prieš paskelbiant nuosprendį. Netikėtai paaiškėjo, kad kaltinamasis Ruslanas... pabėgęs į užsienį. Jo artimųjų teigimu, prieš kelis mėnesius išvykęs užsidirbti.
Dabar Ruslanas bus teisiamas už išžaginimą tik tada, kai Marijampolės policininkams pavyks jį parsigabenti iš užsienio. Vaikinu pasitikėję teismo ir prokuratūros pareigūnai nusivylę: anksčiau neteistam ir suimtojo duonos dar neragavusiam žmogui, po įvykio dar sukūrusiam šeimą ir jau susilaukusiam atžalėlės, jie linkėjo tik gero, o šis pasirodė besąs tikras vilkas ėriuko kailyje...
