Remigijus RAINYS
Nuo balandžio 15 iki rugpjūčio 1 dienos mūsų šalyje draudžiama medžioti bebrus. Tad bent jau kol kas niekas nebedrumsčia ramybės bebrėms, kurios savo pirmuosius vaikučius atsives gegužės mėnesį. Dar mažiausiai po mėnesio bebriukai sustiprės tiek, jog galės išnerti pro povandeninę tėvų urvo angą, tad kantrūs gamtos mylėtojai juos galės pamatyti ir dieną, nes suaugę bebrai žmonių vengia.
Praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje Lietuvoje bebrai buvo beišnykstantys ir juos teko atsivežti iš Voronežo miškų. Tačiau kailiuotieji imigrantai sugebėjo puikiai adaptuotis ir ankstesnes kalbas apie bebrų naudą ekosistemai ir medžiojamos faunos turtinimo galimybes dabar vis dažniau keičia ūkininkų ir medžiotojų skundai apie aštriadančių daromą žalą.
Bebrai, kurių šiuo metu šalyje priskaičiuojama apie 70 000, greitai plečia savo populiaciją ir netrukus pasieks savo ekologinio talpumo ribą. Šie gyvūnai puikiai jaučiasi visose upėse, daugelyje ežerų, savo būstus įsirengia net Kuršių marių pakrantėse. Ištisus labirintus bebrai iškasė Neries pakrantėse, daugybė jų apsigyveno Vingio parke, vis dažniau jie užklysta net į didmiesčių centrus.
Dėl Vilniuje įsikūrusių vandeninių griaužikų daug rūpesčių turi poilsiavietės "Belmonto kriokliai" darbuotojai, mat iš upės į dirbtinius kanalus pereinantys bebrai nuplaukia iki pat vandenį sukančio rato. O patekę į stiprų srovės sukūrį jie negali plaukti nei pirmyn, nei atgal, tad darbuotojams tenka leistis kopėčiomis ir nelaimėlius iš vandens traukti specialiomis gaudyklėmis.
Didžiausiais priešais bebrai tapo melioratoriams ir miškininkams, mat savo užtvankas rengia visur, kur tik yra vandens ir sumedėjusių augalų. Užtvankomis pakėlus vandens lygį, šis susitvenkia ir į požeminį drenažą, tad laukai tampa nebetinkami žemdirbystei. Joniškio rajono Žagarės apylinkėse smarkiai padaugėjus bebrų, užtvankų apsemiami didžiuliai dirbamos žemės ir miškų plotai. Užtvankas bandoma išardyti galinga melioratorių technika, tačiau graužikai jas nuolat atstato. Be to, lietuvių ūkininkams kenkia ir Latvijos bebrai, kurie užtvankas ant į šiaurę tekančių upių stato Latvijos teritorijoje. O valstybės sienos kada tik sugalvojęs nekirsi ir užtvankų svetimose valdose negriausi.
Šį pavasarį bebrai užtvindė Žuvininkų mišką Anykščių rajone ir medžiotojams teko kviestis sprogdintojus iš Biržų. Tik sprogalais pavyko sunaikinti 12 bebrų užtvankų Anykštos upelyje, nuleisti vandenį ir išgelbėti mišką. Beje, šios "karinės operacijos" metu nei vienas bebras nebuvo nei "nukautas", nei sužeistas.
Natūraliai bebrų populiaciją būtų galima reguliuoti padedant vilkams, bet šie plėšrūnai mūsuose jau greitai patys bus įrašyti į Raudonąją knygą ir net jeigu maitintųsi vien bebriena, tai babrų skaičiaus vis tiek nelabai sumažintų.
Telieka pasikliauti medžiotojais, tačiau jie medžioti bebrų nesiveržia. Sovietiniais laikais, kai bebro kailiukas kainavo apie 90 rublių, bebrinės apykaklės ir kepurės buvo "deficitinės" ir labai pageidaujamos madingų poniučių bei solidžių ponų. Dabar mados pasikeitė ir už bebreną temokama tik po 50 - 60 litų, o už tiek medžioti šį atsargų ir vis rečiau į spąstus bepatenkantį žvėrį mažai kas nori. Juk ne kiekvienas šaulys sugeba medžioti taip, kaip anykštėnas S. Andriuškevičius, kurio vienoje medžioklėje paleistas šūvis kiaurai perskrodė du bebrus ir kulka įstrigo trečiojo kūne. Tris bebrus sumedžioti vienu šūviu pasitaiko itin retai. Visoje šalyje per 2005 - 2006 metų medžioklės sezoną buvo sumedžiota 5359 bebrai. Tai 646 daugiau nei ankstesniais metais, tačiau žymesnės įtakos bebrų daugėjimui neturės.
Na, o medžiotojai dabar dar galės medžioti lapes, mangutus ir kanalines audines.
