KALBŲ METAI (Gal Nauji, o gal ir ne)
Nežinau, kieno Nauji bus metai: Gal arklių, beždžionių ar šunų, Bet kas bus, tas bus, bala nematę - Kol kalbu, vadinas, gyvenu.
O kalba, kaip teigia filosofai, Tai žmonių bendrumo pamatai! Gal todėl liežuvis ir nesopa, Ir gripuoja jis labai retai!
Taigi, patikėkit, nieko doro Metai ir jų kalbos mums neduos - Vėl meluos karaliai ar bajorai Ir skaidrumą nutaisys veiduos!
Vėl šmaikštaus gražiai autoritaras Ir sakys: žmonėms aš priklausau! Bet seniai, seniai jisai nutaręs: Jeigu duoti, tai tik duoti sau!
O kažkur šimtasis Abonentas Teisinsis ir žodžiais, ir raštu: Kas dabar Marijos žemėj šventas? Jeigu žinot, rodykit pirštu!
Kaip gerai, kad mūsų neišrovė, Kad Europoj esam, po galų, Tik, deja, menkoka įvairovė: Pasidžiaugt dar vienu skandalu!
Pamiršau: artėja eurų dienos - Kad netrūktų nuotaikos geros, Smagią polką ,,Lipkite ant sienų" ,,Norfos" mums ir ,,Maximos" pagros...
Dėl valdžios šiek tiek pakinkliai tirta: Jei sugrius, tai kiek gi bus aukų? Bet, matyt, Dievulio taip jau skirta: Jei valdai, tau turi būt sunku!
Nežinau, kieno Nauji bus metai: Gal gaidžių, barsukų ar šunų? Jie kol kas tik vieną burtą meta: Kol kalbu, vadinas, gyvenu!
