Skaudu pripažinti, bet viskas šioje tragiškoje istorijoje praėjusių metų liepos 9-ąją prasidėjo nuo tikrai švento reikalo - pagarbos mirusiajam. Patašinės kaimo (Marijampolės sav.) gyventojas Edvaldas Šupaila (52 m.), prieš kelis mėnesius tapęs našliu, susiruošė eiti pagalbos pas gerai pažįstamą Galiną Kokanskienę (52 m.) tame pačiame kaime. Nuo mažens užauginto posūnio Vaido Davidavičiaus (27 m.) lydimas Edvaldas paprašė Galinos, kad ši sutvarkytų mirusios žmonos kapą, kai tik jis nupirks gėlių. Draugišką sutartį bičiuliai nutarė aplaistyti.
Auklėjo smūgiais
Per visą dieną G. Kokanskienės bute tuokart kaitaliojosi bene dešimt jaunesnių ir vyresnių vyrų - Patašinės, kaimyninio Gudinės kaimo, Marijampolės gyventojų. Bedarbių, savo kasdienybę nuolat įvairinančių žygiais pas bendraminčius ir buteliu svaigalų, daugiau ar mažiau pažįstamų. Kai vieni apgirtę ėjo miegoti (pirmieji pavargo buto šeimininkai), kiti prablaivėję jau kėlėsi ir vėl sėdo prie kukliomis vaišėmis nukrauto stalo. Kambaryje, kur vyko išgertuvės, prabudęs marijampolietis Audrius Žemaitis (21 m.) pamatė, kad Vaidas Davidavičius, nesivarginęs ieškoti tualeto, nusismaukęs kelnes šlapinasi... ant vaišių stalo. Nedidelio ūgio, lieknas, paauglio išvaizdos, anksčiau keturis kartus už įvairius nusikaltimus teistas Audrius, pravarde Žilius, vadovavosi nerašytu garbės kodeksu ir nepadoriai besielgusį Vaidą, gerokai stambesnį ir aukštesnį sugėrovą, pradėjo drausminti. Šešeriais metais vyresnį vyrą jis auklėjo smūgiais - girtas Vaidas, neišlaikęs pusiausvyros, parvirto ant lovos. Posūniui į pagalbą iš virtuvės atskubėjo čia gulėjęs ir konflikto sukeltą triukšmą išgirdęs neblaivus Edvaldas Šupaila, dėl vešlių savo ūsų pravardžiuotas Ūsu. Jis sugriebė Audrių už pečių, tačiau jaunesnis ir vikresnis vaikinas iš gniaužtų išsisuko ir pats kirto porą kartų delnu Ūsui per galvą. Ant krosnies atsisėdusiam vyrui Žilius, abiem rankomis laikydamas jo galvą, stipriai smogė į veidą keliu. Šitai matė tuo momentu kambaryje buvęs sugėrovas Kęstutis Malinauskas (24 m.), Gudinės kaimo gyventojas. Vėliau jis tai patvirtino duodamas parodymus policijoje - liudininkas vaizdavo Žiliaus smūgį, o pareigūnai jį nufotografavo. Teisme šių nuotraukų labai prireikė, nes kaltinamųjų suole draugą išvydęs Kęstutis jau nedrįso kategoriškai teigti matęs, kaip šis keliu kirto Edvaldui į veidą, nes paaiškėjo, kad būtent šis smūgis nelaimėliui buvo lemtingas.
- Pamatęs, kad Edvaldas apsipylė krauju, jo atsiprašiau, - ramiai pasakojo teisme Audrius. - Jis nusiprausė veidą virtuvėje buvusiame dubenyje, mes abu vienas kitam padavėme rankas. Edvaldas nesakė, kad blogai jaučiasi. Jis dar išgėrė kelis stiklelius ir išėjo. Buvo labai girtas.
Rado nebegyvą
Išgertuvių pastogėje antrąjį kartą prabudęs Vaidas patėvio neberado. Posūnis greitai pasiekė savo namus, tačiau patėvio nebuvo ir juose. Vaidas visur ieškojo Edvaldo, visą laiką švelniai tėvuliu vadinto, tačiau nesėkmingai. Galiausiai išgirdęs iš buvusių sugėrovų, kad lemtingąjį vakarą tėvulis buvo sumuštas, ir pamatęs, kad Galinos virtuvėje tebėra dubuo su kruvinu vandeniu, o prie buto - palikti vieninteliai dingusiojo turėti batai, Vaidas sunerimo ne juokais - jis kreipėsi į policiją.
Pareigūnams taip pat nesisekė surasti E. Šupailos. Jie tik, apklausę išgertuvių dalyvius, susidarė vaizdą, kas vyko lemtingąjį vakarą. Liudininkų parodymus turėjo patvirtinti arba paneigti Audrius Žemaitis, tačiau vaikinas pradėjo slapstytis nuo teisėsaugininkų.
Po keturių parų Edvaldo Šupailos lavoną nešienautoje pievoje, per 800 metrų nuo namų, aptiko į paiešką įsijungęs jo brolis dvynys Editas Šupaila, gyvenantis kitame kaime. Edvaldas buvo basas, sumuštas - toks, koks išėjęs po konflikto, miręs prieš kelias paras. Vėliau sužinota, kad lemtingąją naktį pasiklydęs Edvaldas buvo užėjęs į vieną sodybą, tačiau girto ir sumušto vyro nepažinusi moteris jam prieš nosį užtrenkė duris. Teismo medicinos specialistų teigimu, Edvaldas mirė patyręs sunkią galvos traumą, išsiliejus kraujui. Po smūgių jis dar galėjo judėti kelias valandas. Versija, kad nelaimėlis galėjęs mirtinai susižaloti kritinėdamas laukuose (jo kraujyje rasta net 3,38 promilės alkoholio), teisme buvo atmesta.
Siautėjo teisme
Policijos ieškomas Audrius Žemaitis, sužinojęs apie E. Šupailos mirtį ir įtarimus savo adresu, slapstėsi apie mėnesį. Praradęs budrumą Žilius vieną popietę buvo sulaikytas su 14-mete drauge besiilsintis prie Šešupės. Jis neigė tyčia nužudęs E. Šupailą, bet nesigynė jį mušęs rankomis ir keliu. Vaikinas buvo suimtas iki teismo.
Teismo salėje pagirių tvaiką paskleidęs gausus liudininkų būrys kalbėjo nuoširdžiai ir drąsiai. Beveik visi jie tikino patys nematę Audriaus talžant Ūsą, tačiau pasakojo sužinoję tai iš kitų sugėrovų. Kęstutis Malinauskas, teisme neigdamas iki teismo duotus parodymus, staiga prabilo teisiamojo naudai - esą irgi nematė, kaip Audrius kirto koja. Teisėjų kolegijos priremtas anksčiau duotais parodymais (byloje esančiomis nuotraukomis) Kęstutis pradėjo siautėti: drebėdamas žingsniavo po salę ir rėkė daugiau nepratarsiantis nė žodžio, nes jo "nervai nelaiko ir jau skauda galvą". Vaikinas šitaip pataikavo įtariamam draugui visai be reikalo - šis pats buvo prisipažinęs kirtęs nelaimėliui kojos keliu. Užtat K. Malinauskui pakibo baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus grėsmė.
Prašė išteisinti
A. Žemaičio gynėjas marijampolietis Klemensas Kriščiūnas prašė teismo išteisinti jo ginamąjį, kad žmogus nebūtų įkalintas be reikalo. Jis tikino, kad nesurinkta pakankamai A. Žemaičio kaltės įrodymų ir neišsklaidytos abejonės. Bylą išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nutarė kitaip. Ji pripažino A. Žemaičio kaltę tyčia nužudžius E. Šupailą ir, pridėjusi anksčiau neatliktosios bausmės dalį, paskyrė jam dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Dar prieš tai Audriaus motina Levutė Žemaitienė (43 m.), taip pat ne kartą turėjusi reikalų su teisėsaugininkais, išgirdusi, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroras kaltintojas Tomas Stelionis siūlo nuteisti kaltinamąjį kalėti vienuolika metų, pravirko ir garsiai pratarė pasikarsianti. Teismo procese dalyvavusi Audriaus 14-metė panelė Jurgita sakė tikinti, kad jos draugas nekaltas, ir neslėpė lauksianti mylimojo kuo greičiau pareisiant iš pataisos namų. Manekenės išvaizdos mergina teigė pasilikusi abejoti, ar E. Šupaila mirė tikrai nuo žudiku paskelbto Audriaus smūgių, ir drąsiai replikavo apie Lietuvoje esą nekaltai kalinamus žmones.
