Šiomis dienomis vienoje Danijos alaus darykloje bus pradėtas virti pirmasis pasaulyje atvirojo kodo alus. “Free beer” sukūrę IT studentai norėjo pamatyti, kad atsitinka, kai GNU principai pritaikomi ne tik programinės įrangos, bet ir populiariems laisvosios rinkos produktams.
Alus praktiniam GNU GPL (http://lt.wikipedia.org/wiki/GPL) licenzijos principų patikrinimui laisvosios rinkos praktikoje Kopenhagos IT universiteto studentų (http://www.voresoel.dk/main.php?id=70) buvo pasirinktas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, žinoma, dėl to, kad jie mėgsta alų. Be to, alus yra visiems puikiai žinomas ir mielai vartojamas produktas, tad jeigu jis susidraugaus su atviruoju kodu, vadinasi, sėkmės gali susilaukti ir kiti pramoniniu būdu tokiais pat principais gaminami produktai.
Sumanymo esmė paprasta: danų studentai sukūrė “Free beer” (http://www.freebeer.org/blog/) pavadinto alaus receptą (http://free-beer.dk/blog/recipe), kuriuo gali laisvai naudotis kiekvienas. Naudojantis receptu ir jame aprašyta gamybos technologija šį alų galima išsivirti patiems, jį galima gaminti ir pramoniniu būdu. Alaus daryklos gali jį pardavinėti – su sąlyga, kad ant butelių bus užklijuotos patvirtintos “Free beer” etiketės (http://free-beer.dk/blog/label) ir viešai skelbiami bet kokie originalaus recepto pakeitimai.
Pasak studentų, jiems būtų įdomu pamatyti, kaip atvirojo kodo alus, nuolat vienaip ar kitaip patobulinamas, keliauja per pasaulį įgydamas vis daugiau puikų savybių, kol galbūt pagaliau vieną dieną taps visų alų “Linux”.
Pirmoji “Free beer” versija 1.0 buvo išvirta praėjusią vasarą. Tai buvo pagal klasikinę technologiją gaminamas 6 proc. tamsiai raudonos spalvos alus, kuriam buvo suteikta energetinių savybių. Receptą papildė Pietų Amerikoje vartojamas stimuliatorius guarana. Šių uogų poveikis analogiškas kofeinui. Kiekviename alaus butelyje yra maždaug 35 mg kofeino atitinkantis guaranos kiekis, t.y.mažiau, nei viename kavos puodelyje. “Free beer” kūrėjai tikina, kad kofeinas aluje neturi jokio šalutinio poveikio, tik puikiai tonizuoja ir išsklaido mieguistumą, o tai išties aktualus dalykas ištvermingame alaus gėrimo procese.
Sprendžiant iš įrašų “Free beer” kūrėjų svetainėje atvirojo kodo alus patinka alaus gerbėjams nuo Prancūzijos iki Brazilijos. Juo labai domisi mažos alaus daryklos visame pasaulyje. Alaus kūrėjai prisipažino buvę priblokšti, kai sužinojo, jog “Free beer” norima virti Afganistane. Jie buvo įpratę prie klausimų, kurie ateidavo iš Europos ar Pietų Amerikos šalių, bet afganistaniečių susidomėjimas jiems buvo labai netikėtas.
Ko gero vertinamas ne tik ar ne tiek danų studentų sukurto alaus skonis, bet pats “Free Beer” iššūkis. Juk viso pasaulio alaus daryklos savuosius receptus ir alaus virimo technologijas saugo už devynių užraktų.
Šiomis dienomis nedidelė danų alaus darykla “Skands” pradės gaminti pagal naujausią “Free beer” receptą išvirtą atvirojo kodo alų. Kaip ir priimta programinės įrangos pasaulyje, nuo “Free beer version 1.0” iki “v.3.0” įveiktas netrumpas ir reikšmingas kelias: ištaisytos pasitaikiusios klaidos (bug), pridėta naudingų patobulinimų, trečioji versija tapo gerokai stabilesnė ir turėtų įgyti dar didesnį vartotojų pasitikėjimą.
“Free beer” kūrėjai džiaugiasi ne tik sukūrę naują ir vis populiarėjančią alaus rūšį, bet ir sėkmingai pritaikę atvirojo kodo idėją masinio vartojimo prekėje. Alus – geras dalykas, bet, pasak šio projekto rengėjų, atvirasis kodas turėtų imtis ir dar svarbesnių darbų: pavyzdžiui, kodėl besivystančios šalys negalėtų pačios gamintis vaistų nuo AIDS pagal atvirojo kodo licenziją? Kas žino, galbūt skaitmeninio pasaulio revoliucija laisvosios rinkos tikrovėje iš tiesų gali būti įžiebta Danijoje - nuo studentų išvirto 6 proc. alaus.
