Sigitas STASAITIS
Neseniai "Akistata" išspausdino feljetoną "Apie rujojančių šuniukų policiją, komisaro uošvį bei neteisingus draugus", kuriame buvo pasišaipyta iš Šiaulių policijos. Feljetono autorius, "Akistatos" korespondentas Šiauliuose S. Stasaitis, parašė, jog šiemet kovą, bemedžiojant būreliui aukščiausiųjų Šiaulių policijos vadovų, pabėgo iš buvusio komisaro inspektoriaus, dabar pensininko šiauliečio Zigmo Žebelio pasiskolintas medžioklinis šuo. Anot feljetono autoriaus, artimiausią darbo dieną aukšto rango operatyviniam darbuotojui "B" buvo duotas įsakymas nuvažiavus bėglį surasti ir sugauti. Dar S. Stasaitis paviešino gandą, jog Šiaulių policijos viršininkas ponas Vidas Maigys namie jaučiasi nesaugiai, todėl policijos patrulių vadas V. Urbonavičius taip pakoregavo patruliavimo maršrutą, kad policininkai nuolat sukiotųsi šalia vyriausiojo komisaro namo. Taip pat buvo minėta, jog V. Maigys rašė raštą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai reikalaudamas nubausti savo pavaldinį - Šiaulių 1-ojo PK viršininką O. Burkauską - už formalų pažeidimą, o iš tikrųjų už tai, kad pastarojo nemėgsta. Buvo priminta ir istorija, kaip Varėnos policijai vadovavęs ponas V. Maigys atsidūrė Šiaulių policijos vadovo kėdėje: "... akimirksniu komisariate pasklido kalbos, jog paskirtasis - tuometinės konservatorių valdžios žemės ūkio ministro Edvardo Makelio žentas bei didelis V. Grigaravičiaus bičiulius (...) ir atkeltas pareigūnų rotacijos dėka".
Reikia pripažinti, jog feljetonas sukėlė rezonansą, tądien tarp Šiaulių policininkų "Akistata", atrodo, buvo populiariausias laikraštis. Na o jau kitą dieną "Akistatos" vyriausiasis redaktorius sulaukė net šešių prašymų paneigti žinias - reikalavimus atsiuntė penki komisarai ir... kalė (tiksliau, jos vardu - savininkas Z. Žebelys). Tačiau kadangi prašymų labai daug, komisarų ir kalės interesai skirtingi, prašymus komentuojame atskirai.
Pirmiausia garbę suteikime vyriausiajam pagal rangą įsižeidėliui - Šiaulių policijos vadovui.
"Niekaip negalėčiau pretenduoti į buvusio - ž. ū. ministro Edvardo Makelio žentus, kadangi, mano žiniomis, šis žmogus neturi dukters", - rašo ponas V. Maigys ir deda tašką. Gaila, kad ponas V. Maigys šioje vietoje sustoja, kukliai nutylėdamas, jog yra vedęs E. Makelio... seserį. Žodžiu, jis - eksministro "švogeris", lietuviškai - svainis. S. Stasaitis ištaiso klaidą ir atsiprašo pono vyr. komisaro, kad rašydamas jį "sutuokė" ne su ministro seserimi, o su dukra.
S. Stasaitis negali įvykdyti ir gerbiamo V. Maigio reikalavimo paneigti, kad jis siuntęs raštą į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl komisaro O. Burkausko atspausdintų atvirukų. Matydamas didžiai gerbiamo buvusio ministro svainio (ginkdie, ne žento) būdą nutylėti pusę tiesos, žinią paskleidęs korespondentas nutarė informaciją dar kartą patikrinti. Taip, "Akistatai" tenka pripažinti, jog V. Maigys asmeniškai į VTEK rašto nesiuntė, tačiau, deja, negalime paneigti, ar toks raštas nebuvo siųstas į VRM. Net dvi S. Stasaičio užklausas apie raštą dėl O. Burkausko VRM pareigūnai, deja, ignoruoja. Beje, į nemalonius klausimus nemėgsta atsakinėti ir pats V. Maigys. Vienas rimto dienraščio rimtas žurnalistas iš vyr. komisaro antras mėnuo laukia nesulaukia atsakymų į klausimus, kaip Šiaulių policijos vadovas, pataikaudamas R. Pakso patarėjams, talkino šiems įsakydamas užgriūti ir patikrinti įmonę "Šiaulių plentas", dėl kurios akcijų prezidentui R. Paksui vėliau buvo skelbtas vienas apkaltos punktas.
Trečiasis V. Maigio prašymas apskritai absurdiškas: jis reikalauja paneigti tai, kas net nebuvo parašyta - kad policijos patruliams buvo įsakyta sukiotis prie jo namo, Vilniaus gatvės 34-uoju numeriu pažymėto penkiaaukščio. Tam, kad visi įsitikintų, kas teisus, cituojame, ką rašė "Akistata": "Šiauliuose sklido gandai, kad pilietis V. Maigys savo namuose jautėsi nesaugiai. Pikti liežuviai pliauškia, jog policijos patrulių vadas V. Urbonavičius žaibu sureagavo į darbo žmonių prašymus - per šventes buvo taip pakoreguotas patruliavimo maršrutas, kad policininkai nuolat sukiotųsi netoli vyriausiojo komisaro namo. Tai, aišku, grynas melas - "Akistatos" korespondentas vakar dieną buvo pažiūrėti to namo ir prie jo jokių patrulių nematė". Tai ką gi čia neigti, pone ministro svaini?
V. Maigys gyvena tarnybiniame bute, kurį užėmė jo pirmtakui A. Songailai Vilniuje iškilus į generolus. Taip, tai tas pats pasienio generolas, kuris pas R. Smailytę pasienyje (o gal Renata prie sienos - koks skirtumas)... S. Stasaičiui beliko sugalvoti, ką daryti su liudijimais žmonių, ne kartą (ir ne dešimt) mačiusių vakarais prie šio namo pūpsant patrulinį policijos automobilį. Liudijimus išmesti ar visgi pasilaikyti teismui (jei prireiks)? Nuolat eidamas ir važiuodamas pro Vilniaus gatvės 34-ąjį namą gandų skleidėjas S. Stasaitis jau buvo nutaręs, kad prie šio mūriuko - strateginė vieta patruliams tykoti pažeidėjų. Tik keista, kad po feljetono policijos automobilių prie Vilniaus gatvės 34-ojo penkiaaukščio nebematyti...
Ir galiausiai dėl žinių apie medžioklę ir pabėgusį šunelį. Nors S. Stasaitis neužsiminė, kas iš komisarų dalyvavo jo paminėtoje medžioklėje, paneigti pareikalavo ponai V. Maigys, jo pavaduotojai A. Tručinskas ir S. Praspaliauskas, patrulių rinktinės vadas V. Urbonavičius ir Licencijavimo poskyrio viršininkas R. Rukšėnas. S. Stasaitis apgailestauja, kad visi penki minėtieji nutarė, jog rašoma apie juos, ir pareiškia neturįs žinių, kad kuris nors iš pareiškėjų dalyvavo aprašytoje medžioklėje.
"Prašau artimiausiame "Akistatos" numeryje išspausdinti, kada kokiame miške aš medžiojau", - reikalauja parašyti A. Tručinskas, S. Praspaliauskas, V. Urbonavičius bei R. Rukšėnas. Mielai komisarams skelbiame: jie medžiojo tiek lapuočių, tiek mišriame, rečiausiai - spygliuočių miške, kartais netoli Radviliškio, kartais už Kuršėnų. O rimtai kalbant, feljetono autorius ilgai galvojo, kodėl minėti įsižeidę miesto policijos vadovai neigia medžioklę ir neprašo paneigti apie pabėgusio šuns paiešką. Kodėl nepatikslinamos šio įvykio detalės, įvardinant jas "peripetijomis". Nesąmonė, kad aukščiausio išsilavinimo ir aukščiausio rango teisininkai nemokėtų aiškiai suformuluoti minties. O gal šuo pakastas giliau, gal nenorima apsijuokti, nes nežinoma, kiek iškapstęs meninės išmonės kūrėjas S. Stasaitis (tiksliau, kiek jam papasakoję skundikai)? Beje, dėl paties šuns. Pikčiausią laišką redakcijai atsiuntė VRM pensininkas Z. Žebelys. Jis vyr. redaktoriui išdėstė niekam neskolinąs savo šuns, žmonos ir dukters, tarsi žurnalistas jį būtų apkaltinęs moterų išnaudojimu. Buvęs policijos ūkvedys ir nuolatinis komisarų padėjėjas per medžiokles Zigmas įsižeidęs, kad jo nupenėtas ir išpuoselėtas taksas feljetone buvo pavadintas paiku šunpalaikiu ir blusium. S. Stasaitis pasiruošęs kalės asmeniškai atsiprašyti ir net pabučiuoti jai po uodega, jei tik ji tikrai skaitė feljetoną ir įsižeidė.
Drauge norėtųsi patikslinti dar vieną netikslumą, kurio nei smulkmeniškasis ponas V. Maigys, nei jo pavaduotojas A. Tručinskas kažkodėl savo laiškuose nepastebi. Feljetone minimas ir V. Maigio į tarnybą priimtas V. Puščiauskas, apie kurį S. Stasaitis parašė, jog jis net du kartus (1986 ir 1992 metais) atleistas iš policijos už tai, kad darbe nutvertas neblaivus. Tai irgi netiesa - V. Pluščiauskas dėl girtavimo darbe turėjo ne dvi problemas, o... šešias.
2002-aisiais V. Maigys tokį superprityrusį specialistą V. Pluščiauską priima į Šiaulių VPK Kriminalinę policiją ir net suteikia vyresniojo inspektoriaus pareigas. Ką čia bepatikslinsi...
Prieš dešimtmetį S. Stasaitis pats dirbo Šiaulių kriminalinėje policijoje. Tiesa, neilgai - spruko neatsisukdamas iš "durnių laivo" į laikraštį, nes matė, kaip vieni ENTS skyriaus kriminalistai sekė ir skundė kitus, rytą kartu eidavo tikrinti parduotuvių, o vakare vieni kitiems kėlė bylas ir krėtė namus. Policijoje S. Stasaitis išmoko ir gerų dalykų, pavyzdžiui, išnaudoti žmonių pavydą ir ydas. Kur jau kur, o daugelyje policijos komisariatų netrūksta keršto ir apkalbų, noro iš pasalų įkąsti konkurentui - žurnaliste, tik mokėk naudotis. Tapęs "Akistatos" korespondentu S. Stasaitis pasirodė esąs kiauliško būdo - nors nėra nusistatęs nė prieš vieną Šiaulių policijos vadovą, mielai bet kurį pagiria už gerą darbą, tačiau kai sužino apie negerovę - autoritetų nepripažįsta. Tai patvirtintų Šiaulių 2-ojo PK viršininkas P. Keinys - kitados S. Stasaitis su juo linksmai ne kartą gėrė (ne darbo metu), o kai Petras užsipuolė moteris - parašė. O kas dėl to kaltas? Komisaras, patikėjęs esąs nebaudžiamas supermenas, ar iš kriminalisto žurnalistu virtęs S. Stasaitis, vykdantis savo pareigą?
