Sigitas STASAITIS
Stojus vidurvasario karščiams per Lietuvą vėl ritasi viesulų banga. Tvirtinama, jog pirmosiomis liepos dienomis praūžęs viesulas pridarė daugiau nuostolių nei legendinis prieš kelerius metus žiemą siautęs uraganas "Anatolijus": žuvo trys žmonės, išrauta ar nulaužta tūkstančiai medžių, sumaitota keliasdešimt pastatų ir antra tiek automobilių. "Lietuvos draudimas" apskaičiavo, kad vėtros padaryti nuostoliai - per 1 milijoną litų. Draudimo bendrovė "ERGO Lietuva" turės išmokėti daugiau kaip 100 000 litų. Daugiausia pranešimų apie žalą gauta iš Marijampolės, Šiaulių, Kauno, Vilniaus regionų. Suvalkijoje gamtos stichija išguldė linus, sunaikino vasarinius rapsus ir kviečius. Per visą šalį apėmusią audrą susidarė keli labai pavojingi gamtos reiškiniai - sūkuriniai viesulai, Lietuvoje vadinami umarais ir škvalais, Vakaruose - tornadais. Daug senų žmonių perspėja, jog artėja pasaulio pabaiga, nes anksčiau Lietuvoje neva tokių audrų nebūdavę.
Žuvo trys žmonės
Šiemet galingas viesulas Lietuvą sudrebino liepos 4-ąją. Per pietus Kybartuose (Vilkaviškio raj.) aptemęs dangus išaugo į Lietuvą nuniokojusią audrą su keliais viesulais. Iš Suvalkijos audra išplito į šalies šiaurę bei rytus. Maždaug 14 valandą vėtra praūžė pro Kauną, po kokios valandos pasiekė Šiaulius bei Panevėžį ir galop, apie 19 valandą, užgriuvo Vilnių.
Smarkus vėjas ir liūtys pridarė tragedijų. Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje (Kaišiadorių rajonas) 84 metų Marijona L. išbėgo laukan gelbėti šiltnamio - uždaryti vėjo atplėštas jo duris. Senutė nespėjo - vėjo nulaužta stora medžio šaka pataikė jai tiesiai į galvą. Moteriškė žuvo.
Tame pačiame rajone žuvo dar vienas vyras, tačiau dėl to kaltas ne viesulas, o sveiko proto trūkumas - neblaivus kaimietis bandė sujungti audros nutrauktus elektros laidus ir buvo vietoje nutrenktas.
Labai panašiai per audrą žuvo dar vienas 44 metų vyras Pasvalio rajone - jis rastas negyvas rankoje suspaudęs nutrauktą elektros laidą.
Reikia pripažinti, jog tokios audros Lietuvoje ne tokios jau retos. Ši liepos 4-osios audra į istoriją įeis dėl to, kad per ją susidarė mažiausiai keturi kolosalios jėgos sūkuriniai viesulai, savo kelyje nušlavę viską, kas tik pasitaikė. Vien Suvalkijoje audra sugriovė 27 gyvenamuosius namus bei dar dešimtį ūkinių pastatų. Neatlaikę nulakstė kelio ženklai, šviesoforai, vandentiekio bokštai. Lyg šapeliai virsdami medžiai sutraiškė maždaug dešimties automobilių stogus, vienas vairuotojas sužeistas.
Šiemet vasara - viesulinga
Suvalkijoje toks umaras susiformavo prie kelio Kalvarija - Sangrūda. Išlaužęs maždaug šimtą storų medžių viesulas išsikvėpė. Antras baisusis sūkurys praūžė pro patį Valkininkų (Varėnos raj.) centrą. Išrovusi beveik dviejų metrų storio ąžuolą audra jį užmetė ant gyvenamojo namo. Savo laimei, namo gyventojai buvo susipratę pasislėpti lauko virtuvėje, todėl griūvančios namo sienos nieko nesužalojo. Trečiasis viesulas savivaliavo sostinėje. Šeškinės gatvėje jis pačiupo stovėjusį maždaug 5 tonas sveriantį sunkvežimį ir nuvertė ant šono. Netoliese važiavęs lengvojo automobilio vairuotojas sako su mašina buvęs pakeltas į orą ir taip taupydamas benziną skridęs kelis metrus. Ketvirtasis sūkurys siautėjo Kurtuvėnų regioniniame parke (Šiaulių raj.). Susisukęs virš karpių tvenkinio viesulas apie puskilometrį šliaužė Dambos beržynu, savo kelyje versdamas ir keliasdešimties metrų aukščio egles, ir storus šimtamečius beržus. Išrautų medžių kamienus pjaustantys darbininkai korespondentui pasakojo darbo turėsią kelioms savaitėms.
Viską griaunantis viesulas vos prieš tris dienas buvo nusiaubęs du Joniškio rajono kaimus - Skakų ir Bučiūnų - kuriuos skiria net 10 kilometrų. Bučiūnuose viesulas nuplėšė du stogus, šiferio skeveldras susmaigstė į daržą, toli į lauką nunešė aptvarą su žąsiukais, pačiupęs iš sumaitotos rūkyklos kažkur nuskraidino kumpius bei dešras. O Skakuose viesulo piltuvas be stogų paliko kelis namus, pakėlęs į orą apsuko lengvąjį automobilį.
Uraganai siausdavo ir anksčiau
Sinoptikai praneša apie artimiausiu metu gresiantį naujų sūkurinių viesulų pavojų, o seni žmonės tvirtina, jog anksčiau tokių dalykų Lietuvoje nebūdavę.
Centro visuomenės informavimo grupės vyr. meteorologė D. Skeivelienė paaiškino, jog per pastaruosius kelis šimtus metų klimatas Lietuvoje praktiškai nepasikeitęs, todėl ir mūsų bočiai karžygiai turėjo žinoti apie griaunančią sūkurinio viesulo jėgą. Pasak D. Skeivelienės, "prie Smetonos" nebuvo televizijos ir greitų žurnalistų, todėl viesului praūžus, pavyzdžiui, prie Biržų mažai kas apie tai sužinodavo net Rokiškyje - seni žmonės todėl ir klysta. Pavartęs sovietmečio spaudą korespondentas rado aprašytų įdomių istorijų. Deja, tuomet viskas vyko vadovaujant komunistų partijai, kurios viesulai nepripažino, todėl apie audrų nuostolius ir aukas buvo priimta skelbti viską sumenkinant ar net visai nutylint.
Pasvalio rajoną juodas viesulo piltuvas siaubė 1950 metų balandžio 24-ąją. Sovietiniai laikraščiai trumpai rašė, kaip 1967 metų rugsėjo 21-ąją Medininkų kaime nulijo kruša, o po to iš juodo audros debesies pasirodė viesulo rankovė, du kartus pasiekusi žemę ir griovusi stogus. 1974-ųjų liepos 26-ąją, maždaug 18 valandą, umaras pastebėtas virš Kuršių marių ties Kintais. Pasiekęs sausumą sūkurys nušliaužė gyvenvietės link. Išrauta apie 20 pušų, sumaitota daržinė, nuskraidė namų kaminai.
Visgi vienas stipriausių praėjusio amžiaus uraganų siautėjo 1981 metų gegužės 29-ąją Širvintose. Vėjas apgriovė Sviesto ir sūrių gamyklą. Melioracijos statybos valdybos technikos kiemą, smarkiai apgadino 15 namų, aplamdė dukart tiek automobilių. Vienas žmogus žuvo, keliolika sužeista. Vėjas apvertė 24 tonų traktorių!
Šį uraganą jautė viena senutė, kuriai nelaimės išvakarėse gėlė galūnių kaulus. Pensininkė net buvo išsigandusi - manė, kad tai kokia nors nauja liga. Viesulas praėjo per patį pensininkės namą. Kartu su proanūkėmis pasislėpusi lovoje po pagalvėmis moteriškė liko sveika, nors jos namui vėjas nuplėšė stogą, nuvertė kaminą, išdaužė langus.
Tuometinė cenzūra tokį baisų pasakojimą leido spausdinti tik po savaitės - birželio 7-ąją.
Mokslas žino dar ne viską
Meteorologai "Akistatai" sakė, jog nėra net vieningos nuomonės, kaip susidaro viską įčiulpiantis viesulo piltuvas. Manoma, jog slenkant ciklonui, susidūrus milžiniškoms karšto ir šaltesnio oro masėms kartais pasitaiko, kad šie skirtingų temperatūrų sluoksniai ne maišosi, o užgula vienas kitą lyg sluoksniuotas pyragas. Jei šiltą orą užgula šaltas, kur kas sunkesnis oras, ši dvikova retai baigiasi taikiai. Kažkurioje vietoje šiltas oras šauna į viršų lyg į vandenį panardintas ir paleistas teniso kamuoliukas. Dėl Žemės sukimosi nukreipiančios jėgos kylantis oro srautas įgauna sukamąjį judesį - štai jums ir tornado piltuvas. Amerikiečių mokslininkas V. Rosovas mano, jog viesulą įsuka audras lydintys milžiniški debesų elektros krūviai. Japonų meteorologas Fudzita yra aptikęs, kad viesulus skatina pirma jų susidarančios labai galingos kelių kvadratinių kilometrų ploto žemyneigių oro srautų srovės. Tokia 80-100 kilometrų per valandą greičio oro trauka žemyn, Fudzitos nuomone, sukelia aviacijos katastrofas, kurioms dažniausiai nebūna įmanoma rasti jokio logiško paaiškinimo, nes, skirtingai nei aukštyn orą traukiančio aiškiai matomo viesulo piltuvo, žemyneigiai srautai būna nematomi.
Nesvarbu, kaip tai susidaro, tačiau sūkurinių viesulų jėga kolosali. Pačiame piltuvo viduryje oras būna tiek praretėjęs, jog iš butelių iššaudo kamščiai, vištos lieka apipešiotos, o pastatai dėl slėgių skirtumo kartais tiesiog sprogsta. Paskaičiuota, jog vėjo greitis sūkurio viduryje momentais pasiekia neįsivaizduojamą 320-1 300 kilometrų per valandą greitį! Kitaip neįmanoma paaiškinti, kaip kviečio šiaudas praduria centimetrinę lentą, pušinė lenta persmeigia medžio kamieną arba vėjas nuo bėgių nuverčia 20 traukinio vagonų (1913 metai, JAV, Ilinojus). Lietuvos umarų galia kiek mažesnė, tačiau šios publikacijos autorius savo akimis stebėjo, kaip prieš porą metų per netoli Kuršėnų praūžusį uraganą viesulas šiferio šukę kelis centimetrus įkirto į kietmedžio kamieną, lenta pervėrė medines duris.
Nuo viesulo slėpkis rūsyje
Istorikai žino nepramanytų pasakojimų, kaip viesulai Europoje įsiurbdavo milžiniškus kiekius vandens, kuris kartu su žuvimis, medūzomis ar varlėmis išlydavo visai kitoje vietovėje. Labai retai, tačiau pavojingi viesulai susidaro ir žiemą - 1968-ųjų sausio 31-ąją per pūgą Jungo miestelyje (pietvakarių Švedija) nugriovęs tvartą, išvartęs telefono stulpus bei apipešiojęs namų stogus viesulas įsisuko į ledo ritulio aikštelę, kur vyko varžybos. Vienos komandos vartininkas buvo kilstelėtas į orą ir, laimei, čia pat numestas. Sutrikusiems žiūrovams ant galvų pasipylė įvairių daiktų nuolaužos.
Šiaulių meteorologijos stoties vadovas P. Pašinskas "Akistatai" pripažino, jog kol kas niekur pasaulyje sinoptikai nepajėgūs tiksliai atspėti, kurioje vietoje susisuks pavojingasis uragano piltuvas - nuo pernelyg daug faktorių tai priklauso. Surinkę meteorologų duomenis orų spėjikai ir Lietuvoje numato artėjančias audras bei škvalus, tačiau irgi negali pasakyti, kur žaibuos, kur kris kruša, o kur susisuks žiaurus viesulas. Specialistai pataria iš anksto nusipjauti aplink namus augančius persenusius bei silpnus medžius, nepatingėti sutvirtinti netvarkingus stogus, pasirūpinti žaibosauga, nes perkūnas - neatskiriamas viesulų draugas. JAV, kur kasmet praūžia po 200, o kartais iki 800 (!) tornadų, patirtis rodo, jog saugiausia slėptis rūsiuose. Ne vienas amerikietis prieš uraganą įlindo slėptis į savo namo rūsį, o po audros išlindo iš griuvėsių...
Autoriaus nuotr.
Dambos beržyne (Šiaulių raj.) viesulas išvartė šimtus šimtamečių beržų bei aukštų eglių, o mažesnių medelių niekas net nesuskaičiuoja.
( Tornado1; tornado2 )
