Laikraštis "Akistata" man tai įdomus:
Rašo apie seksą, gaisrus, plėšimus,
Kas pasauly dedas, kas dar mūsų tyko.
Bet aš aprašysiu, kas man atsitiko.
Taigi po pragertos savaitės,
Du numerius "Akistatos" perskaitęs,
Kritau į lovą, stengiausi užsnūsti -
Reikėjo pagaliau kaip nors "išpūsti"
Vos tik trumpam užmerkiau aš akis,
Atrodo, kad plėšikai laužias pro duris.
Atsikeliu ir, kad nebūtų striuka,
Pasidedu prie lovos "topariuką".
Rūkau, žegnojuos, noris miego,
Bet tik po valandos užmiegu.
Sapnuoju vyną, mergų nuogas kojas,
Ir lyg ir aš su viena "uodeguojuos".
Staiga šauksmai ir smūgis į dantis:
Kam plėšai "triusikus" man kaip žvėris?!
Atsiprašau žmonos, prakeikiu "šnapsą",
Nebelendu lovon, tiktai ant kėdės knapsau.
Bet vos tik spėjau vėl užmerkt akis,
Tuoj pasirodė baisus reginys -
Atrodo, kad liepsnoja troba,
Suklykiau aš: "Spasajsia, boba!"
Ir snaudulio net nenupūtęs,
Su lango rėmais išlėkiau iš kūtės.
(Gerai dar, kad iš pirmo aukšto,
Todėl ir "nepadėjau šaukšto".)
Žmona po tokio mano "triuko"
Už telefono ir "03" susuko:
"Atvykit! Vyrui stogas pavažiavo,
Arba balti arkliai pas jį atšuoliavo!"
Dabar aš ilsiuos pririštas palatoj.
Aplinkui šmirinėja vien balti chalatai.
O vyr. chalatas mane apramino
Suleidęs dozę aminazino.
"Neišgyvenki, - sako, - tau, brolyti,
Patarčiau išvadas tokias daryti:
Užsiprenumeruoki laikraštuką "Rasos",
Apie gėles, daržus skaityki drąsiai.
O su "Akistata", vyruti,
Reikėtų atsargesniam būti".
Kazimieras Prancuitis, Akmenės raj.
