Kad Lietuva - labiau šiaurės, o ne pietų kraštas, galima suprasti ir neišmanant geografijos. Pakanka stebėti paukščių ir politikų gyvenimą. Ir vieni, ir kiti atsigauti traukia į šiltuosius kraštus.
Paukščiai tai daro gimtinėje atlikę didelį darbą - išperėję, išauginę ir išmokę skraidyti savo vaikus. Šlovė paukščiams! Ne veltui kiekvieną pavasarį darbštuoliams džiaugsmingai sakome: "Sveiki sugrįžę!"
Politikų migracija į šiltuosius kraštus netvarkinga, nes vyksta kada papuola. Be to, jie nei kiaušinius peri, nei vaikus skraidyti moko. Į pietus ir kitus šiltuosius kraštus juos gena šaltis ir nuovargis. Jie nuvargsta per rinkimų kampanijas ir kad galėtų smagiai dirbti tautos labui, atsigauti skrenda į šiltuosius kraštus. Dažnai pasiekia ne tik Afriką, bet ir Centrinę Ameriką ar egzotiškas vandenynų salas.
Politikų skrydžiai į šiltuosius kraštus erzina rinkėjus, nes jie iš išrinktųjų naiviai tikisi darbų jų labui. Netvarka! Kol gyvenam ne kažin kaip, politikai turėtų tupėti namuose ir rūpintis mūsų gerove. Kažin ar kada taip bus? O kas galėtų paneigti, kad ne?
O jeigu įgyvendinus tokį projektą - pastačius dar vienerius Seimo rūmus, skirtus išrinktųjų poilsiui? Tai turėtų būti didžiulis stiklo ir betono statinys. Jame nuolat turėtų tvoksti atogrąžų karštis, žaliuoti tikros mini džiunglės, banguoti plotelis jūros su paplūdimio ruoželiu. Nepakenktų nors penkių metrų tikras krioklys. Kad viskas atrodytų tikroviškiau, reikėtų pasamdyti keletą spalvotų gražuolių. Pasirūpinus smulkmenomis - egzotiškais paukščiais, valgiais ir gėrimais - būtų galima laukti pirmųjų klientų.
Jų parūpinti - Seimo etikos sargų rūpestis. Jie turėtų nuspręsti, kuris seimūnas jau pavargo ir jam laikas į Atostogų rūmus. Atostogų rūmai su posėdžių sale turėtų būti sujungti permatomu tuneliu, kad visi matytų - esą poilsis "vykdomas" skaidriai.
Laikas, praleistas Atostogų rūmuose, turėtų būti įskaitytas kaip dalyvavimas posėdžiuose, nes jėgas atgaunantieji būtų Seimo teritorijoje. Reikalui esant paliegusysis galėtų dalyvauti balsavime. Techninės galimybės tai leistų.
Kol vienas pavargėlis ilsėtųsi, etikos sargai nustatytų kitą labiausiai nuvargusį ar sušalusį seimūną. Procesas vyktų nepertraukiamai. Per metus, nepasitraukdami iš savo darbo vietos, Atostogų rūmuose pailsėtų visi norintieji. Patenkinti būtų ir piliečiai, nes jų išrinktieji tarnai visada būtų Seimo teritorijoje, neklajotų po platųjį pasaulį, būtų sveiki ir gyvybingi, todėl priiminėtų ne tik sau, bet ir mums palankius sprendimus.
Vytautas Vizbaras
