Sigitas STASAITIS
Šiaulietė Loreta Stonkienė, pagailėjusi visą vasarą po kiemą mieste besitrinančios 15 metų dukros Gintarės, ją išleido į vaikų vasaros stovyklą Kintuose (Šilutės r.). Moteris nė už ką nebūtų patikėjusi, kad jos mergaitė paklius į... nepilnamečių koloniją, kur prisižiūrės girtų paauglių, muštynių, dūžtančių langų, išmoks rafinuotų keiksmų. Negana to, už visa tai šiaulietei teko pakloti apvalią sumelę.
Sužavėjo stovyklos reklama
- Prasidėjus vasaros atostogoms mąsčiau, kokią pramogą padaryti mano vienturtei dukrai Gintarei, - prisimena šiaulietė L. Stonkienė (39 m.). - Kaime neturime jokių giminių, todėl liūdėjau matydama, kad mergaitės atostogos bėga "ant asfalto". Besibaigiant liepai kartą parbėgusi namo Gintarė ėmė uždususi pasakoti, kad jos kiemo draugė Justė važiuojanti į vaikų vasaros stovyklą Kintuose. Iš spindinčių vaiko akių mačiau, kad mano mergaitė taip pat norėtų. Internete susiradau šios stovyklos reklamą. Atrodė patraukliai. Reklama skelbė, jog vaikų stovykla įrengta ant Kuršių marių kranto, Kintuose. Buvo rašoma, jog vaikai gyvens poilsiavietės "Vėtrungė" mediniuose nameliuose, stovinčiuose pušyne ant marių kranto. Vaikų malonumui - pliažas, sporto aikštynas, įvairios programos, net užsienio kalbų kursai. Tiesa, stovykla nepigi - 14 dienų trunkančios pamainos kaina net 350 litų, tačiau mokslo metus dukra baigė labai gerai, tad paskatindama nutariau jai padovanoti bent vieną tikrą vasaros malonumą.
Pirmasis įspūdis - puikus
Į stovyklą Gintarę su mama šeimos automobiliu nuvežė L. Stonkienės sutuoktinis Stasys. Kartu nuvežė ir kaimynų mergaitę.
Pirmas įspūdis šiauliečiams pasirodė neblogas. Poilsiavietė statyta seniai sovietmečiu, tad mediniai nameliai aptriušę, bet sutvarkyti, jaukūs. Stovykla didžiulė, gražiame pušyne, aptverta. Gintarę su Juste pasitiko maloni vadovė Snaigė, kuri papasakojo šiaip dirbanti fizinės kultūros mokytoja ir trenere. Vadovė pasiūlė galinti paimti pasaugoti mergaičių mobiliojo ryšio telefonus ir kišenpinigius. Ne naujiena, kad vaikų būryje pasitaiko ilgapirščių, todėl už tai motina Snaigei gražiai padėkojo. Dabar L. ir S. Stonkai sako tada nežinoję, kad stovyklos vadovai ir Snaigė kai ką nutyli - kad "Vėtrungė" - pusiau vaikų stovykla, pusiau banditų kolonija...
Keistas berniukų būrys
Dabar, mobiliųjų telefonų eros laikais, mamoms labai ramu išleisti vaikus svetur. Retsykiais paskambindavusi Gintarė L. Stonkienei čiauškėjo stovyklaujanti linksmai ir ramiai. Mergaitė džiaugėsi, kad būrio mergaitės geros, vadovė Snaigė - maloni bei rūpestinga, stovykloje organizuojami linksmi renginiai bei įdomios ekskursijos. G. Juškaitė pridūrė, jog pirmasis būrys - iš nelaimingų, protiškai atsilikusių bei luošų vaikų. O antrasis būrys keistas, jame tuzinas berniukų ir nė vienos mergaitės. Tikriausiai dėl to, kad nenorėjo gąsdinti mamos, ji smulkiau nepasakojo, kas tai per būrys. Visgi priešpaskutinę stovyklavimo dieną yla išlindo iš maišo.
- Mama, banditai iš antrojo būrio išdaužė savo namelių langus, - paskambinusi mamą išgąsdino Gintarė. - Buvo ir policija, vienas chuliganas išvežtas. Tačiau jo draugai liko, šią naktį jie pagrasino nusiaubti stovyklą. Net įsipareigojo išdaužti po keturis kiekvieno namuko stiklus! Girdi, dušią langai, kentės vadovų mašinos, o mūsų, mergaičių, nameliui žadėjo iškulti visus iki paskutinio langus!
L. Stonkienė kiek nusiramino, kai netrukus dukra dar kartą telefonu pranešė, jog vadovai visą naktį budėsią prie jų namelio.
Praktiški užsienio kalbų kursai
Nereikia nė pasakoti, kaip kitą dieną L. ir S. Stonkai skubėjo į Kintus. Gintarė jau laukė susikrovusi lagaminą, tačiau prieš sėsdama į automobilį nuvedė parodyti namelių. Keli jų atrodė kaip po Beslano mokyklos šturmo - languose stirksojo duženų šukės. Kol sukrėstas S. Stonkus atminimui apie įdukros atostogas įamžino išdaužytus langus, štai ką G. Juškaitė papasakojo mamai:
- Mums ilgokai niekas nesakė, kad antrajame būryje - berniukai iš Veliučionių jaunųjų nusikaltėlių globos namų. Pagaliau niekam tai būtų ir neužkliuvę, jei ne jų pačių elgesys. Kone kas vakarą šio būrio poilsiautojai slankiodavo išgėrę. Be to, jiems labai niežėjo rankos muštis. Žiūrėk, tai vienam vaikui sudavę, tai kitam sugurinę nosį. O tokį vieną, negalėjusį apsiginti storuliuką, daužė nuolat.
Šiuos chuliganus prižiūrėjo dvi auklėtojos, kurių išdykėliai visai neklausė. O kokiais rinktiniais žodeliais jie kalba!!! Tokių rusiškų keiksmų kaip gyva nebuvau girdėjusi. Tai tikriausiai ir buvo žadėtieji kalbų kursai, nes kitokių stovykloje nebuvo.
Stovykloje už mūsų būrio namelių mūsų vadovė Snaigė laikė savo lengvąjį automobilį. Kartą ji pamatė, jog aplink automobilį naktį vaikščiota, gal net bandyta į jį įsilaužti. Vadovė skubiai mašiną išvairavo toli už stovyklos ir paslėpė.
Pagrasino nusiaubti stovyklą
Priešpaskutinę dieną visai stovyklai valgykloje buvo patiekti pusžaliai didžkukuliai, vaikai jų beveik nevalgė. Ta dingstimi antrojo būrio berniūkščiai sukėlė maištą ir išdaužė savo namelių langus. Stiklus trankė kojomis bei kibiru. Pasak Gintarės, visi siautėjo išgėrę. Atvyko policija, vieną aršiausią daužytoją išsivežė, kitą patys vadovai kažkur užrakino, tačiau jo draugeliai pažadėjo paskutinę naktį kai kuriuos namelius padegti, išmalti stiklus, po to pabėgti vadovų automobiliais. Pašiurpę stovyklos vadovai visą naktį nesudėjo bluosto, vieni patruliavo po stovyklą, kiti apsupę saugojo antrojo būrio namelius. Net ir taip saugomi keli neklaužados sugebėjo pasprukti!
Kintų vaikų vasaros stovyklos "Vėtrungės poilsiavietė" viena administracijos darbuotoja "Akistatai" pripažino, kad padaryta didžiulė klaida sutikus priimti Veliučionių specialiųjų globos namų auklėtinius. Pasak jos, šiuolaikinė etika neleidžia diskriminuoti sunkaus elgesio ar ligotų vaikų, todėl stovyklos vaikų tėvams nebuvo pranešama, kad bus vienas sunkių paauglių būrys iš Veliučionių. Stovyklos direktoriaus pavaduotoja pripažino, kad dėl šio būrio turėta rimtų problemų.
Už išdaužtą langą - karbonadas
- Vos atvykę jie užmezgė ryšius su atitinkamų interesų vietiniais tipais. Didžiausias veliučioniškių bičiulis buvo ką tik iš kolonijos grįžęs kintiškis, - kalbėjo vaikų vasaros stovyklos direktoriaus pavaduotoja. - Per savo pažintis veliučioniškiai susiveikdavo išgerti, o išgėrę siautėdavo. Peiliais nupjovė sūpynes. Vienas jų patologiškai mėgsta daužyti langus. Nutaikęs progą spiria į stiklą ir bėga. Vadovas - vytis. Pagautas prisipažįsta, tačiau visada meluoja buvęs... pastumtas. Mūsų stovyklos vadovai nė vienos nakties per tuos chuliganus negalėjo ramiai išsimiegoti. Veliučionių chuliganai už prasižengimus nebuvo baudžiami. Atvirkščiai - jiems už valstybės lėšas nupirktas pagerintas maitinimas.
- Išmalei langus, o tau už tai - du karbonadai! Argi ne puiku? - reziumavo pavaduotoja.
Svarbiausia - puodai
Už tai, kad vaikų vasaros stovyklą pavertė banditų kolonijos filialu, Veliučionių globotiniai visgi buvo nubausti. Netrukus jie turėjo su vienu auklėtoju bei viena psichologe išvykti į Palangą pagyventi palapinėse kempinge. Nieko neįtariančių poilsiautojų laimei, šio plano atsisakyta. Veliučioniškiai, tiesa, buvo porą dienų kitoje poilsiavietėje, tačiau, pasak mokyklos direktoriaus, ten nebenusikalto.
Šią vasarą buvo nubausta moteris, kuri be leidimo organizavo stovyklą savo valdose. Tikrintojams užkliuvo, kad buvusi vaikų vasaros stovyklų darbuotoja be leidimo įrengtoje mažoje stovykloje nepažymėjo, kurie virtuvės puodai skirti mėsai, kurie - pieno produktams, užkliuvo kitos smulkmenos. Kintų vaikų vasaros stovykloje (kolonijoje?) pažeidimų nerasta.
Rugpjūčio pabaigoje šioje stovykloje įvyko kur kas rimtesnė tragedija - nuskendo berniukas.
Kintų "Vėtrungės" stovykla Gintarei Juškaitei patiko, nors L. Stonkienė sako daugiau gyvenime neleisianti ten savo vaikų.
S. Stonkaus nuotraukos
