Atminties sutrikimai būdingi ne tik ligoniams. Šis reiškinys, senas kaip žmonija, kiekviename žmoguje pasireiškia nuo vaikystės.
Maži vaikučiai pamiršta susitvarkyti žaislus, suvalgyti košytę, nusiplauti rankutes. Mokinukai pamiršta atsinešti sąsiuvinius, atlikti namų užduotis, pasisveiknti ir panašiai. Kai žmogus subręsta, atminties sutrikimai išvešėja, nes atsiranda begalė reikalų, kurių visų atsiminti neįmanoma.
Dažniausiai pamirštame tai, kas mums nenaudinga: grąžinti skolą, įvykdyti pažadą, rūpintis vaikais, pasenusiais tėvais ir kitokiais nemaloniais dalykais.
Aptarkime kraupią avariją. Du vyrai nusiperka butelį degtinės, išgeria ją, sėda į automobilį, sukelia autoavariją, užmuša tris vaikus ir praranda atmintį. Gėdos jausmą prardę jauni vyrai nepamena, ar gerė abu, ar tik vienas, neprisimena, kodėl ir kaip pabėgo iš įvykio vietos. Tačiau praradę atmintį jie neblogai orientuojasi aplinkoje ir slėptis lekia ne į Krakes, kur neturi pažįstamų, bet į Skuodą ar kitur, kur užtarėjų yra. Praradę atmintį nusikaltėliai užmiršta, kad yra vyrai, nes tikras vyras, nutikus bėdai, išpažįsta savo kaltes, o ne apsimeta, kad prarado atmintį. Vyrai be atminties, pamatę į juos nukreiptas filmavimo kameras, niekuomet nepamiršta slėpti savo veidų, nes suvokia, kad į nedorėlius žiūrėti nėra malonu.
Atminties sutrikimus simuliuojantys nusikaltėliai daro dvigubą mirtiną nuodėmę: nužudo, o po to, išsisukinėdami nuo teisėtos bausmės, dar ir pasityčioja iš savo aukų.
Atmintį prarasti sugeba ir liudytojai. Vyrus aptarnavusi barmenė negali atsiminti - gėrė vienas vyras, ar du? Bet barmenė be atminties sugeba skaičiuoti ir, manau, apskaičiuoti. Kaip tokiomis žmonės pasitiki, o teisingumas - tiki?..
Baisiausia yra tai, kad atminties sutrikimas darosi visuotiniu reiškiniu, galinčiu peraugti į epidemiją, baisesnę už paukščių gripą.
Mano kartos žmonės mėgo skaityti pasakas ir nuotykių romanus. Mus žavėjo drąsūs, stiprūs, dvasingi herojai. Norėjome būti panašūs į juos. Mūsų herojai niekada nebėgdavo slėptis į krūmus, o atmintį ir sąmonę prarasdavo nebent nuo kuokos smūgio. Bėdon papuolę gelbėdavosi garbinga kova, tiesa ar stebuklinguoju gyvybės vandeniu.
Vytautas VIZBARAS
