Mantas LIDEIKIS
Vieni dvarai, apleisti ir niekam nereikalingi, Lietuvoje griūva. Tuo tarpu kitų laukia atgimimas. Sakoma, jog dvarai - istorinė vertybė, liudijanti apie mūsų tautos praeitį, kultūrą. Todėl daugelį jų, kaip kultūros paveldą, prižiūri valstybinės institucijos. Betgi visi nuo seno žinome seną gerą tiesą - kas valdiška, tas lyg ir niekieno. Tad atgyja ir naujam gyvenimui dažniausiai prisikelia tie dvarai, kurie patenka į privačias rankas, tampa nuosavybe arba yra išsinuomojami. Dažniausiai jie pritaikomi verslui - čia įsteigiami laisvalaikio ir pramogų centrai, viešbučiai, konferencijų salės ir kiti pelną nešantys objektai.
Toks likimas laukia ir šiuo metu atgimstančio ir sparčiai gražėjančio Taujėnų (Ukmergės r.) dvaro. Kaip tik šiomis dienomis dvare vyksta instesyvūs remonto ir restauracijos darbai, o juos organizuoja iš Panevėžio rajono Raguvos miestelio kilę verslininkai dėdė ir sūnėnas Ričardas ir Dainius Stackevičiai.
Darbams vadovauja Dainius. Pasak jo, nors dvaras jau seniai priklauso Stackevičių šeimai, tačiau renovuoti ir tvarkyti pradėtas tik prieš 2 metus. Vis dėlto labai nemenkų pinigų reikia prikelti tokiam didingam, ilgą laiką buvusiam apleistam pastatui. Pagal dabartinį sumanymą Taujėnų dvare numatyta įrengti viešbutį, konferencijų sales. Dvaro parke, iškirtus per daugelį metų čia prižėlusius krūmokšnius, palikti senieji medžiai, išvalyti čia nuo seno buvę tvenkiniai, sutvirtinti jų krantai. Kaip ir senovėje, tvenkinių bus ketvertas, o viename jų, didžiausiame, jau net ir užveistos žuvys. Nors darbams dar galo neregėti, anot Dainiaus tikimasi, jog dalis sutvarkyto dvaro pirmuosius klientus galės pakviesti jau ateinančių metų vasarą.
Šiuo metu dvaro pastato plotas - 2500 kvadratinių metrų. Aplink jį yra apie 13 hektarų žemės. Visa tai bus pritaikyta pramogų, kaimo turizmo verslo reikmėms. Vienintelis galvos skausmas savininkams - senas šalia dvaro stovintis unikalus svirnas. Jis lyg ir priklauso Stackevičiams, tačiau tarsi ir ne. Mat paveldosaugininkai neleidžia prie jo nė pirštu prisiliesti. Atseit, būtina išlaikyti tokį, koks yra. Nesvarbu, kad griūva ir pūva. Vis dėl to, pasak Dainiaus, nuolat deramasi ir ieškoma dialogo, kad svirną taip pat būtų leista remontuoti. Dabar norima bent jo stogą nauja danga uždengti.
O pats Taujėnų dvaras įspūdingas istorine praeitimi. Tai vienas seniausių didikų dvarų Lietuvoje. Pirmosios žinios apie šį dvarą ateina iš XVI šimtmečio pabaigos. To laikotarpio dokumentuose užfiksuota, kad dvaro savininkas Vaitiekus Radiminskis užstatė tada dar medinio dvaro pastatus tokiam Simanui Jonaičiui. Vėliau, kaip dažnai būdavo, dvaras ėjo iš vienų rankų į kitas. Jo savininkais buvo Ploniauskiai, Manharsai, Masalskiai, Pacai. Vieni iš paskutiniųjų dvaro savininkų buvo žymios Lietuvos didikų Radvilų šeimos palikuonys. Šiai giminei dvaras priklausė iki pat 1939 metų. Paskutiniuoju jo savininku buvo Konstantinas Radvila, miręs 1940 metais. Tarpukario Lietuvoje Taujėnų dvaras garsėjo kaip didžiausias gėlynas visoje šalyje.
