Viename bažnytkaimyje netoli Vilniaus gyvenantis septyniasdešimtmetis našlys (pavadinkime jį Andriumi) neseniai apturėjo tokių problemų, apie kurias vargiai pasipasakotų net patiems artimiausiems giminaičiams... Taip jau atsitiko, jog tegu ir vyresnio amžiaus, bet širdyje dar pakankamai jaunu ir pajėgiu save laikantis vyras susigundė patirti jau gana seniai išgyventą jausmą... Andrius, kaip minėta, esąs pensininkas, daug pinigų neturi, tad nutarė pasinaudoti pačia pigiausia seksualine paslauga - porą valandų praleisti su Vilniaus geležinkelio stotyje susirasta prostitute.
Andrius sumokėjo 10 litų ir nė kiek nesigailėjo. Nataša buvo ir jauna, ir graži, ir meili, ir "užvedanti"... Kaip ten Andriui išėjo, taip, bet vos atsisveikinęs su prostitute žmogelis jau pradėjo mąstyti, kad tokiam malonumui iš kitos pensijos reikėsią skirti kur kas didesnę sumą...
Deja, Andriui prisiėjo ieškoti ne pigios prostitutės, o... poliklinikos. Rausdamas baldamas senolis užsuko į odos ligų kabinetą ir prisipažino sunerimęs dėl niekad anksčiau nekamavusio bėrimo ant varpos - mažučiukių, bet kietų, tarsi patinusių opelių... Gydytojas nukreipė Andrių duoti kraujo ištyrimui. Atsakymas: sifilis.
Kadangi nuo "pirktinių" lytinių santykių buvo praėję vos pora mėnesių (taigi diagnozuota ligos pradžia), Andriui buvo skirtas vienos savaitės trukmės gydymas, kuris ligoniui atsiėjo net pigiau, nei ligą "padovanojusi" prostitutė - be kelių centų 9 litus (mat sifilio gydymui skiriami vaistai yra kompensuojami). Va jei senolis būtų ilgai delsęs, tada viskas galėjo baigtis kur kas liūdniau... Ir materialine, ir sveikatos prasme.
Beje, gydytojas primygtinai prašė, kad Andrius nurodytų ir moterį, kuri jį susargdino (būtinas abiejų partnerių gydymas), bet kas vėją laukuose sugaus...
Pavojingiausios - pigios palaidūnės
Anot Kaune veikiančio privataus dermatovenerologijos kabineto gydytojo dermatovenerologo Naurio Grušausko, jo praktikoje yra pasitaikę ir vyresnių nei vilnietis Andrius, ligonių, kuriems buvo diagnozuotas sifilis. Vienas iš tokių - 82 metų senukas. Vargšas irgi šią ligą "pasigavo" pasinaudojęs nebrangiomis seksualinėmis paslaugomis. Na, o jauniausiajam pacientui tebuvo 16 metų.
Gydytojo teigimu, būtent prostitutės yra vienos pagrindinių šios lytiniu keliu plintančios ligos skleidėjų. Joms dažniausiai nesvarbu, kad pačios serga, ir kad užkrės kitus. Kita vertus, nuo užsikrėtimo gali neapsaugoti ir prezervatyvas.
Sergamumas sifiliu, anot N. Grušausko, yra banguojantis - susirgusiųjų padaugėja maždaug kas dešimt metų. Kadangi didelė sifilio banga per Lietuvą "praūžė" 1995-aisiais, manoma, kad ateinančiais metais šis "cunamis" mūsų šalyje vėl parodys savo galią.
Šie nemalonūs reiškiniai esą pasijaustų gal ir ne taip ryškiai, jei, kaip ir anksčiau, būtų dažniau atliekami kraujo tyrimai (vadinamieji sifilio testai). Lietuvai įstojus į ES, gydytojo žodžiais, atlikti kraujo tyrimą dėl sifilio ar AIDS tapo lyg ir nepadoru, tai imta traktuoti kaip žmogaus teisių pažeidimas. Ir visai be reikalo. Mat nereikia ir aiškinti, kiek valstybei atsieina sifiliu sergančio ligonio gydymas, kai liga nustatoma pradinėje stadijoje, ir kiek - kai eiga žymiai pažengusi. Juolab kad tam didelių kaštų tikrai nereikėtų - kraujo ištyrimas (dėl sifilio) poliklinikoje tekainuoja pustrečio lito.
Gydytojas atkreipė dėmesį, jog dabar dažnai neištiriamas net ir nėščiųjų kraujas. O juk sifiliu serganti motina, jei nebus laiku skirtas atitinkamas gydymas, šia pavojinga liga gali užkrėsti ir savo kūdikį!
"Liga-beždžionė"
Anot N. Grušausko, sifilis tarp medikų dažnai vadinamas "liga-beždžione". Mat neturi tikslių požymių - išbėrimai ant kūno gali būti supainioti su kokiu nors alerginiu susirgimu, ypač jei ligonį priima mažiau patyręs odos ligų specialistas.
Paprastai sifilio požymiai priklauso nuo užsikrėtimo laiko, sukėlėjo aktyvumo, organizmo reakcijos.
Pirmoji sifilio stadija trunka iki 8-9 savaitės po užsikrėtimo. Pirmieji požymiai išryškėja po 9-90 dienų, bet dažniausiai - po 3 savaičių. Infekcijos patekimo vietoje pasirodo vienas ar kelios paviršinės opelės. Jos gali turėti kietus kraštus ir dugną (dėl to vadinama kietuoju šankeriu). Opelių gali neskaudėti jas čiuopiant ar spaudant, tačiau kartais jos supūliuoja. Po kelių dienų padidėja tam tikrų sričių limfmazgiai.
Kraujo serologiniai tyrimai užsikrėtimą sifiliu parodo ne iškart (tačiau užsikrėtusysis jau gali užkrėsti partnerį!), tad iškart po įtartinų lytinių santykių išsitirti kraują nėra prasmės (Priklausomai nuo atliekamo kraujo tyrimo (testo) rūšies, liga gali būti pastebėta po užsikrėtimo praėjus 3-6 savaitėms).
Antroji sifilio stadija trunka iki 2-4 metų (jei gydoma pirmojoje stadijoje, antroji neišsivysto). Kūną nuberia rausvais mazgeliais ar dėmėmis (gali išberti net burnos gleivinę, prikimti balsas), padidėja daugelio sričių limfmazgiai, gali pakilti kūno temperatūra. Pamanęs, kad persišaldė, ligonis griebiasi vaistų. Po kelių dienų temperatūra nukrenta, o bėrimai dar kurį laiką (kelias savaites) išlieka. Nuo tokio asmens galima užsikrėsti ir be lytinių santykių - bučiuojantis, glamonėjantis, kartu miegant!
Šios stadijos metu dažnai pažeidžiama nervų sistema, skrandis (pykina, vemiama, vargina skrandžio skausmai), inkstai. Ligoniui gali pradėti kristi svoris, gali išsivystyti gelta, o, sifilinei opai praplyšus ir ėmus kraujuoti, vystosi mažakraujystė ir t. t. Nežinodamas, kuo sergąs, ligonis kreipiasi į vidaus ligų specialistus, kurie sifilio gali net neįtarti - gydo nuo skrandžio, žarnyno, LOR ligų.
Esant trečiajai ligos stadijai konstatuojami ryškūs vidaus organų pažeidimai - ligoniui gresia invalidumas ir net mirtis.
Tačiau net ir pavėlavus ligą diagnozuoti nereikia baimintis, kad ją bus sunku išgydyti. Anot gydytojo N. Grušausko, jei po užsikrėtimo sifiliu nebūna praėję metai, gydymas trunka 1-3 savaites, kainuoja apie 11 litų; jei delsta vienerius metus ar dar šiek tiek ilgiau, gydymui teks paaukoti apie 30 litų (gali būti skirta po vieną injekciją kas savaitę tris kartus, ir viskas!). Tiesa, gydymosi išlaidos priklausys ir nuo to, ar sifilis nebuvo spėjęs pažeisti kitų organų.
Gydytojo rūpestis - išsaugoti šeimą
Ne paslaptis, dauguma užsikrėtusiųjų sifiliu - šeimas turintys vyrai ar moterys. Sklando gandai, jog tokie ligoniai renkasi privačius gydytojus vien dėl to, kad apie "linksmą" ligą nesužinotų antroji pusė. Dermatovenerologas N. Grušauskas atkreipė dėmesį, jog gydytojo tikslas - ligonį gydyti ir daryti viską, kad būtų išsaugota šeima. Be abejo, gydant vyrą, turi būti gydoma ir žmona (ir atvirkščiai). Ir tai esą visai nereiškia, kad vyras (žmona) būtinai turi viską sužinoti apie antrosios pusės paklydimus - iškilusią problemą galima išspręsti subtiliai ir kiek įmanoma abiem pusėms neskausmingai.
Besikreipiantieji į gydytojus turėtų būti atviri, nemeluoti. Mat persirgus sifiliu tai patvirtinantys duomenys kraujyje išlieka visam gyvenimui. Be to, meluojant galima prisidaryti tik dar daugiau problemų. Štai vienas sifiliu užsikrėtęs vyriškis sumelavo esąs išsituokęs, gyvenantis vienas (vadinasi, žmonai gydymas nereikalingas), o jį galėjusios užkrėsti moters teigė neįsivaizduojąs, kur ieškoti. Vyriškiui buvo skirtas gydymas. Po kelių mėnesių į kabinetą užsuko... šio vyruko žmona. Anot N. Grušausko, jei vyriškis anuokart nebūtų apsimelavęs, žmonai būtų prireikę vienos injekcijos (profilaktiškai). Dabar prireikė daug ilgesnio gydymo.
Didelę patirtį turįs dermatovenerologas jokiu būdu nepataria bandyti gydytis patiems. Girdi, literatūros tokiomis temomis pakanka, visi įsivaizduoja esantys labai protingi, ir mėnesį ar daugiau be reikalo ryja antibiotikus ar kitus vaistus. Na, o kai pagaliau pamato, kad savo jėgomis nepasigydys, kreipiasi į specialistus ir turi kur kas daugiau problemų.
Kiti galbūt baiminasi, kad informacija apie gėdingą susirgimą pasieks artimuosius, bendradarbius. To esą tikrai nereikėtų bijoti, mat visose gydymo įstaigose tokių ligų gydymas ir tyrimai yra griežtai konfidencialūs.
Profilaktika
Gydytojo Naurio Grušausko žodžiais, vienintelis ir svarbiausias patarimas norintiesiems išvengti sifilio ir kitų lytiniu keliu plintančių ligų yra bendravimas su tuo pačiu (pastoviu) partneriu, atsitiktinių santykių atsisakymas. Prezervatyvai, kaip minėta, nuo šių ligų gali ir neapsaugoti.
