Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klerkai džiūgauja, jog antrus metus gegužė paskelbta mėnesiu be smurto prieš vaikus. Ta proga buvo skirta nemažai pinigų abejotinos vertės lankstinukams spausdinti, užsakomiesiems straipsniams žiniasklaidoje paskelbti, renginiams organizuoti, apklausoms atlikti ir t. t.
- Geriau tuos pinigėlius būtų paskyrę su smurtautojais tiesiogiai dirbančių socialinių darbuotojų papildomiems etatams įsteigti, nei iššvaistę vienadienėms akcijoms, - tokių priekaištų "Akistata" išgirdo ne iš vieno šalies seniūnijų atstovo lūpų. - Gegužė prabėgs, o problemos liks... Popierėliais ar koncertais, juolab per mėnesį, tokios problemos neišsprendžiamos - reikia metų, gal ir dešimtmečių kruopštaus darbo... O kai eilinį kartą pasiguosime, jog penkiolika degradavusių kaimų aptarnaujantis, kelis šimtus padidintos socialinės rizikos šeimų prižiūrintis socialinis darbuotojas dirba puse etato ir tikrai ne iš blogos valios nesuspėja visų skriaudžiamų vaikų sužiūrėti, išgirsime seną giesmelę - naujiems etatams nėra lėšų...
Statistika klaidina?
Skelbiama, jog per praėjusius metus šalyje užregistruota 2 369 smurto prieš vaikus pasireiškimo atvejai. Užpernai šis skaičius buvo kone dvigubai mažesnis (1 444). Valdininkai ir vėl nepraleido progos pasigirti: tokia statistika esą rodo ne ką kita, o tai, jog gerėja smurtinių išpuolių prieš vaikus išaiškinamumas, auga nepakantumas vaikų skriaudikams, kad tokie faktai nelieka nutylėti. Be abejo, puiku, kad visuomenė galų gale ėmė matyti ir mūsų mažiausiųjų kančias bei ašaras. Tačiau, kita vertus, ką tik paminėta "smurtinė" statistika - tik lašas neaprėpiamoje smurto jūroje... Mat pasiskųsti ar juo labiau apsiginti dar nepajėgiančių aukų - kūdikėlių, vienerių, dvejų ar trejų metukų pyplių - niekas apie patiriamas skriaudas neklausinėja... O jei pareigūnai pareikalaus pasiaiškinimo iš tokio kūdikėlio tėvo ar motinos, išgirs šablonišką atsakymą: galvelę vos tenulaikantis mažylis pats (!) išsiropštė iš vežimėlio ir krisdamas susilaužė kaukolę, kelis šonkaulius, rankelę ir dar kojytę; pats kasdien "apsistato" kraujosruvomis, "apdalina" save guzais; pats, žioplys, šaltą naktį nusispardė apklotą ir sušalo... Ir kaip tokių pasakų nepasakosi, jei jomis patiki tiek paslaptingų kūdikių mirčių aplinkybes bandantys išsiaiškinti policijos pareigūnai, tiek vėliau už vaikų nepriežiūrą baudžiantys teisininkai...
Prie mirusio kūdikio - alkoholiu trenkiantys tėvai
Praėjusį sekmadienį Trakų rajone, Bijūnuose, rasta negyva šiųmečio kovo 16-ąją gimusi Ingutė P.
- Vaizdelis buvo apgailėtinas, - "Akistatos" žurnalistei pasiteiravus, kokį įspūdį padarė apsilankymas tragedijos vietoje, Jono Nenartonio motinai priklausančioje troboje Bijūnuose, tiesiai šviesiai atsakė Trakų rajono PK kriminalistai. - Kūdikėlis guli negyvas, o aplink, ramstydamiesi sienų, trepsi susivėlę, išpurtę, alkoholiu iš tolo trenkiantys motina ir tėvas...
Išorinių smurto žymių ant Ingutės kūnelio nesimatė, tad tiksli mirties priežastis paaiškės tik atlikus išsamų medicininį tyrimą. Tačiau ir nelaukdami šių išvadų pareigūnai užsiminė įtariantys, kad mažytis, bejėgis, savimi neįstengęs pasirūpinti žmogeliukas galėjo tapti jei ne tiesioginio smurto (tą, kaip minėta, gali patvirtinti tam tikrų audinių histologiniai tyrimai), tai nusikalstamos suaugusiųjų nepriežiūros auka. Neatmetama, jog Ingutės mirčiai galėjo turėti įtakos ir tai, jog dar laukdamasi dukrytės motina nevengė svaigalų bei nikotino, visą žiemą pragyveno nešildomose patalpose ("padvale"), kentė nuo nesibaigiančios sugyventinio agresijos...
Apie mirtį - iš žurnalistės
Apie kūdikio mirtį Trakų rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir Aukštadvario seniūnijos darbuotojos sužinojo iš žurnalistės. Be abejo, nustebo, pasibaisėjo. Ir... vienu balsu patvirtino, kad Ingutės motina Liudmila P. joms jau seniai pažįstama. Aišku, ne iš gerosios pusės...
Pasak rajono VTAT vadovės Lauros Vitkauskaitės, prieš daug metų iš Rusijos į Lietuvą atklydusios ir čia užsilikusios Liudmilos gyvenamosios vietos adresas nuolat buvo tarnybos bei Trakų ir Aukštadvario seniūnijų darbuotojų "juoduosiuose sąrašuose" (Liudmila dažnai keisdavo gyvenamąją vietą). Tačiau kad ir kaip visos socialinės tarnybos bendromis jėgomis stengėsi patvirkusią moterį atvesti į doros kelią, nieko iš to neišėjo.
Tikrai ne iš gero gyvenimo pirmagimė Liudmilos dukra Andželika dar 1998 metais atsidūrė Trakų rajono vaikų globos namuose. Per septynerius metus motina dukrą aplankė vos keletą kartų... Praradusios paskutines viltis, VTAT atstovės kreipėsi į teismą su prašymu apriboti Liudmilai P. valdžią į dukrą Andželiką ir visai neseniai tai buvo padaryta. Skaudu, tačiau motina dėl to nė kiek nesikrimto - esą dar liko Ingutė, kurią "jau tikrai" mylėsianti...
Tyrimas dėl Ingutės P. mirties aplinkybių nustatymo dar tik pradėtas, tad vienokias ar kitokias išvadas, be abejo, daryti per anksti. Vis dėlto jei pasitvirtins pareigūnų pirminiai įtarimai, kad kūdikis mirė per tėvų aplaidumą, jiems grės baudžiamoji atsakomybė. Tiesa, tai jokiu būdu nereiškia, kad apsileidėliai pateks už grotų - teismų praktika rodo, jog už "tylų" kūdikių kankinimą, marinimą badu ar "netyčinį nužudymą dėl neatsargumo" griežtai nebaudžiama - paprastai taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, dar gali būti skiriamas įpareigojimas nakvoti namuose, nekeisti gyvenamosios vietos ir panašiai... Akivaizdus pavyzdys - Jurbarko rajone, Girdžiuose, šiuo metu įsikūrusi Sonata Gečaitė (20 m.), prieš porą mėnesių nuteista dvejų metų laisvės atėmimo bausme už "neatsargų sūnelio gyvybės atėmimą" (bausmės vykdymą tokiam pačiam laikotarpiui atidedant) ir įpareigota bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neįspėjus priežiūros institucijų, neišvykti gyventi kitur...
Buvo labai girti, todėl nieko neprisiminė
Apie trečiąjį gyvenimo mėnesį pradėjusio Ernesto žūtį "Akistatoje" jau rašėme. Priminsime, jog šis kūdikis mirė pernai, rugsėjo 1-ąją, Kauno medicinos universiteto Vaikų klinikos Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, taip ir neatgavęs sąmonės dėl patirtos sunkios galvos traumos (buvo diagnozuota kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštuoju galvos smegenų dangalais).
Keisčiausia tai, jog, užuot skubėjusi pas medikus, sužalotą vaikelį motina kone savaitę laikė namuose - nekvietė felčerės į namus, nevežė į rajono ligoninę! O kai nerimaujanti dėl pašlijusios anūkėlio sveikatos Sonatos motina, Ernesto močiutė Laima Tamošaitienė, neapsikentusi išbėgo kviesti greitosios, Sonata griebė mirštantį sūnelį ir kartu su sugyventiniu Mindaugu P. (18 m.) pabėgo nežinoma kryptimi!
Besišlaistančią po Jurbarką jauną moterį su gyvybės ženklų nerodančiu kūdikiu ant rankų kitądien pastebėjo atsitiktiniai žmonės. Jie apie tai informavo ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą, ir policiją. Mažylis netrukus atsidūrė rajono ligoninės medikų globoje. Merdintis kūdikis buvo skubiai išvežtas į Kauną.
KMUK Vaikų klinikos vadovas, Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Rimantas Kėvalas "Akistatos" žurnalistei anuomet patvirtino neabejojąs, jog tokių sužalojimų, kokie buvo konstatuoti Ernestui, pustrečio mėnesio amžiaus kūdikėlis pats niekaip negalėtų pasidaryti (be to, vaikelis buvo labai išsekęs, svėrė mažiau, nei gimęs, tai yra vos 3 kilogramus, vadinasi, buvo marinamas badu). Tuo tarpu ir vaiko motina, ir šios sugyventinis guldė galvas prieš Ernestėlį nevartoję jokio smurto.
Kaimo gyventojų nuomone, Sonatą ir jos "sugulovą" reikėjo "gerai pakratyti" - ir būtų viską prisipažinę. Tačiau tyrimą atlikusiems pareigūnams, kaip matyti, užteko Sonatos Gečaitės (20 m.) paaiškinimo. Ši nemirksėdama papasakojo, esą nelaimė nutiko, kai ji mažylį kėlė iš vežimo ir dėl stipraus girtumo išmetė ant cementinių laiptų. Tuo tarpu teismo medicinos ekspertizės išvadose parašyta, jog kūdikis galėjo būti sužalotas ant jo užgriūvant bei atsiremiant kietu daiktu (greičiausiai ranka) į galvytę. Tokias išvadas sužinojusi, Sonata Gečaitė, kaip, beje, ir jos sugyventinis Mindaugas Puidokas, pareiškė dėl girtumo nieko neprisimenantys...
Baudžiamoji byla į teismą buvo perduota įtariamąją Sonatą Gečaitę kaltinant tik dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Apylinkės teismas irgi nesivargino į kūdikio žūties aplinkybes įsigilinti, kaltinimą sugriežtinti (kam nereikalingas darbas - juk tuomet prireiktų papildomų tyrimų, pavedimų ir panašiai).
Sūnelio laidotuvėse nepasirodė...
Kaip dabar jau galima teigti, tomis dienomis ne tiek Sonata išgyveno dėl tragiškos sūnelio žūties, kiek aplinkiniai (rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Eržvilko bei Girdžių seniūnijų darbuotojai, policijos pareigūnai, kaimo žmonės) dėl Sonatos neva patirto streso netekus kūdikėlio... Stebėtinas žmonių gailestingumas - nors visi puikiai žinojo, kad Sonata pati kalta, kad netikėlė motina sūnų prarado vien per pražūtingąjį alkoholį, ne puolė ją smerkti, o, priešingai, stengėsi kiek galėdami padėti!
Štai Sonata buvo paleista iš areštinės, kad tik suspėtų pasiruošti sūnelio laidotuvėms. Kaimynai pasirūpino Sonatai pranešti, kada velioniuko palaikai bus išnešami į kapus, kur bus paruošti gedulingi pietūs... Net gėlių krepšelį nupirko - kad "liūdinčiai motinai" nereikėtų vargintis... Ir ką jūs manote? Sonata nepasirodė nei prie sūnelio karsto, nei kapuose! Girdžių seniūnijos darbuotojos beveik neabejoja, kad ji iki šiol nėra aplankiusi Ernesto kapo! Nors ir ne sykį buvo garsiai pasižadėjusi tai padaryti...
- Aš jos iki šiol neperprantu, - prisipažino Girdžių seniūnė Violeta Tamulytė. - Atėjusi pavarto stiklines akis, priverkia stiklainį ašarų žadėdama pasitaisyti, o tik užvers seniūnijos duris - ir vėl palaida bala...
Pasak Girdžių seniūnės, Sonatai buvo skiriama ypatingai daug dėmesio ir pagalbos - apie tokią paramą ne viena tvarkingai gyvenanti daugiavaikė šeima galėtų tik pasvajoti. Deja, netikėlė motina to neįvertino, jokių išvadų nepadarė. Sonata Gečaitė esą žino viena - kiek pinigų valstybė turi jai skirti, kokias pašalpas mokėti, kokios labdaros parūpinti... Dėl pinigų, o ne iš meilės sūnui, Sonata esą neseniai pareikalavo, kad močiutės (Sonatos motinos) prižiūrimas trejų metukų sūnus Karolis būtų sugrąžintas jai.
O bene didžiausią nerimą Girdžių seniūnei pastaruoju metu kelia... Sonatos nėštumas. Liepą gimdysianti moteris vos prieš porą savaičių įstengė pirmąkart apsilankyti moterų konsultacijoje! Gavusi nėštumą patvirtinančią pažymą, iškart nuskuodė į seniūniją, pareikalavo paramos. Seniūnija šiai moteriškei jau buvo parūpinusi ir gyvenamąjį plotą, ir baldų, ir kitų buities reikmenų, net patalynės, tačiau kada tokiems bus gana...
Taigi vieną vaikelį jau pražudžiusios motinos gimdymo seniūnija laukia su baime. Mat nėra jokių garantijų, kad Sonata naujagimiu deramai rūpinsis, kad ir šio kūdikio neištiks žiauri broliuko lemtis. Antai Sonata prasitarė, jog dabartinis jos draugas, antrąją invalidumo grupę (dėl protinės negalios) turįs Mindaugas P., vis dažniau pasišvaisto kumščiais. Sykį, girdi, iš niekur nieko naktį pakilo iš lovos ir jai, nėščiai, spyrė į pilvą. Kai pakraupusios darbuotojos pasiūlė Sonatai tučtuojau kreiptis į policiją, ši tik ranka numojo...
O jei protinę negalią turinčiam Mindaugui nepatiks naujagimio gugavimas, jei alkanas kūdikis naktį pravirks ir tėvą prikels iš miego - kas šiam gali šauti į galvą? Tačiau kad ir kaip ilgai Sonata buvo įkalbinėjama bėgti kuo toliau nuo smurtaujančio draugo, atšovė: "Jis man labai patinka... Tai kas, kad durnas... Užtat labai gražus..."
O kiek tokių sonatų ir jų sugulovų gyvena visoje Lietuvoje!? Ir kiek vaikų tokios šeimos augina, pasmerkdamos juos vos gimusius tyliai mirčiai?..
