Yra pralaimėjimų, po kurių norisi komandą apipilti purvais dėl bejėgiškumo. Yra ir tokių pralaimėjimų, po kurių tik skėsteli rankomis ir pasakai: “Jie stengėsi”. Ši frazė tinka vakarykštei “Lietuvos ryto” nesėkmei rungtynėse su “Unics” (90:93). Užtenka pažiūrėti į komandų sudėtis, kad suprastum, jog rusų galimybės buvo daug didesnės.
Aukštos klasės žaidėjų trūkumą vilniečiai nuo rungtynių pradžios stengėsi kompensuoti kovine dvasia. Palaikomi žiūrovų, jie kovojo dėl kiekvieno kamuolio. Ne veltui kovą po krepšiais 33:26 laimėjo “Lietuvos rytas”. Ypač šioje srityje pasižymėjo V. Krstičius, sugriebęs aštuonis atšokusius kamuolius. Deja, atkovodami kamuolius, vilniečiai nesugebėjo sulaikyti varžovų “centrų”. A. Žukauskas prie 15 taškų pridėjo 11 atkovotų kamuolių ir du blokus. D. Simpkinsas pataikė visus devynis metimus ir nuo gynybos išsivaduodavo stebėtinai lengvai.
Tame nėra nieko stebėtino, žinant, kad A. Žukauskas žaidžia Lietuvos rinktinės starto penkete, o D. Simpkinsas turi NBA čempiono žiedą. Ką jiems galėjo priešpriešinti J. Kazlauskas? A. Okunskio metamorfozė iš “Ukrainos meškino” į pliušinį meškiuką vyksta beveik šviesos greičiu. Vakar jis atrodė kaip komandos antikūnis. Kai kiti krepšininkai krisdavo į užribį paskui kamuolį, ukrainietis ramiai stebėdavo eilinį A. Žukausko metimą. Absurdo viršūnė buvo pasiekta trečiojo kėlinuko pradžioje, kai lietuvis nustūmė daug sunkesnį priešininką, žaisdamas nugara į krepšį. Suprantama, kad treneris pasodino A. Okunskį iki rungtynių galo. P. Čiukinas priminė išsigandusį mokinuką, kuriam kovoti tokiu lygiu dar ankstoka. K. Šeštoką ir A. Javtoką galima pagirti už aktyvumą puolant, tačiau rimta paspirtis gynyboje jie niekad nebuvo. O juk S. Jeriominas leido sau palikti ant suolo A. Fetisovą ir rezultatyviausią Šiaurės konferencijos žaidėją K. Stewartą.
Paprastai sakoma, jog svarbiausias krepšininkas - įžaidėjas. V. Krstičius atliko net devynis rezultatyvius perdavimus, tačiau į krepšį beveik nežiūrėjo. Puiki proga gynėjams atsitraukti ir padėti dengti A. Macijauską arba R. Šiškauską. Tuo tarpu visi “Unics” žaidėjai buvo daugiau ar mažiau pavojingi. Turint omenyje, kad “Lietuvos rytas” turėjo padidintą dėmesį skirti aukštaūgiams, o rusų snaiperiai dažnai mėtė laisvi, galima sakyti, kad vilniečiams netgi šiek tiek sekėsi. “Unics” vakar įmetė 42 proc. tritaškių metimų. Geras rezultatas, bet rungtynėse su lenkais rusai atakavo dar taikliau. Vis dėlto pabaigoje būtent tritaškiai leido atsilaikyti prieš šeimininkų spurtą.
Daugelis turbūt pasigedo svaresnio R. Šiškausko indėlio. Turint omenyje judrią “Unics” gynybą, jam reikėjo stengtis daugiau žaisti po krepšiu, nes nei O. Popovičius, nei A. Judinas neprilygsta vilniečiui fiziniais duomenimis. Trečiame kėlinuke tai buvo pradėta daryti ir ši taktika kurį laiką davė vaisių. Vilniečiai puikiai įvaldė derinį, kai vienas iš gynėjų įkerta į baudos aikštelę, o V. Krstičius atiduoda jam kamuolį. Deja, kai iš po krepšio dažniausiai meta gynėjai, o ne aukštaūgiai, komandą vargu ar reikia girti.
“Lietuvos ryto” ir “Unics” keliai FIBA Čempionų taurės turnyre tikriausiai dar susikirs. Tikriausiai tai įvyks neutralioje aikštėje. Kaip matėme, net namie vilniečiai yra silpnesni. Paprasčiausias kelias būtų sustiprinti komandos sudėtį, bet kol kas kalbų apie tai nesigirdi. Dar galima laukti, kad viena iš lenkų komandų pašalins “Unics” nuo vilniečių kelio. Kitu atveju vilniečių pergalę turnyre reikėtų vadinti mažu žygdarbiu.
